Buvęs JAV ambasadorius Keithas Smithas: skalūnų dujų revoliucijos atsakymai – po mėnesio

„Žmonės girdi įvairiausius baisius dalykus apie hidraulinį plėšymą, o politikai neturi drąsos išeiti ir pasakyti, kad tai yra netiesa“, – tokie buvusio JAV ambasadoriaus Lietuvoje Keitho Smitho žodžiai sukėlė nemažas diskusijas neseniai Sopote vykusiame Energetikos forume. Tačiau jie turbūt geriausiai atspindi padėtį dėl skalūnų dujų gavybos.
Skalūnų dujų telkiniai pasaulyje
Skalūnų dujų telkiniai pasaulyje / Wikimedia.org žemėlapis

Lietuva – viena tų šalių, kur baimės dėl skalūnų dujų buvo skleidžiamos sąmoningai ir sistemingai. Kai baimės būna paskleistos, įrodyti priešingai – labai jau sunki užduotis.

Kas dabar patikės, kad pasaulį šiurpinę filmo „Gasland“ vaizdai apie iš čiaupo tekantį vandenį su dujomis, kurios lengvai užsidega, neturi nieko bendro nei su hidrauliniu plėšymu, nei su skalūnų dujų gavyba. Paprasčiausiai, kažkokiam JAV gyventojui taip nutiko, nes gyvena tokioje vietoje, kur gamtinės dujos savaime kyla į paviršių.

Apie skalūnų dujų naudą, keliamas baimes ir pastangas jas įveikti – EnergyMarket.lt interviu su Europos politikos analizės centro ekspertu ambasadoriumi K.Smithu.

Buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje Keithas Smithas
Buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje Keithas Smithas

– Koks būtų jūsų patarimas Lietuvos Vyriausybei, kuri nepadarė beveik nieko, kad konkursą laimėjusi amerikiečių kompanija „Chevron“ galėtų pradėti skalūnų dujų žvalgybos darbus?

– Sunku duoti patarimus užsienio Vyriausybei. Pati šalis turi nuspręsti, ką ji yra pasiryžusi daryti, kad padidintų savo energetinį saugumą ir judėtų ekonominio klestėjimo link.

Geriausias patarimas, kurį galėčiau duoti Lietuvos Vyriausybei, – atidžiai išanalizuoti kitų šalių, kurios vysto netradicinę energetiką, patirtį ir tuomet nuspręsti, kokią veiklos kryptį pasirinkti.

Lietuvos Vyriausybės ir Seimo atstovai yra laukiami JAV, kur jie patys galėtų pamatyti bendruomenes ir vietoves, kuriose vyksta skalūnų dujų gavyba.

JAV turi beveik 70 metų skalūnų hidraulinio plėšymo patirtį. Kombinuotos plėšymo ir horizontalaus gręžimo technologijos jau vystomos apie 6 metus.

Pradėjus išgauti skalūnų dujas, JAV savo dujų importo infrastruktūrą pradėjo naudoti eksportui, nes šaliai nebereikalingos importuojamos dujos. Papildomos dujos ir nafta tapo didžiuliu postūmiu JAV pramonei, ypač toms šakoms, kurios imlios energijai.

Rezultatas – dabar jau daugelis Europos ir Azijos kompanijų keliasi į JAV, kad gautų dujų daug palankesnėmis sąlygomis.

Lietuvos Vyriausybės ir Seimo atstovai yra laukiami JAV, kur jie patys galėtų pamatyti bendruomenes ir vietoves, kuriose vyksta skalūnų dujų gavyba.

– Kokią naudą amerikiečiams atnešė skalūnų dujos?

– Ir dabartiniai, ir buvę JAV energetikos sekretoriai, aplinkos apsaugos vadovai remia ir palaiko hidraulinį plėšymą, kaip saugų ir ypač naudingą JAV ekonomikai. Paskaičiuota, kad šios technologijos jau sukūrė 1,7 milijono darbo vietų, JAV prekybos balansas pagerėjo, o oras, kuriuo kvėpuoja amerikiečiai, tapo švaresnis.

Skalūnų dujų dėka pavyko pasiekti esminio persilaužimo – energijos gamyboje gamtinės dujos keičia anglį. Todėl per pastaruosius penkerius metus anglies dioksido (CO2) išmetimo lygis JAV nukrito 12 proc. Kenksmingesnių dujų – sieros dioksido (SO2) ir švino kartu su mažų anglies dalelių, sukeliančių plaučių pažeidimus, kiekis ore buvo taip pat sumažintas.

Ši tendencija turėtų išlikti, nes JAV pradeda naudoti gamtines dujas vis didesniais kiekiais ne tik energijos gamybai, bet ir transportui bei namų šildymui.

Svarbu paminėti, kad tuo metu, kai buvo pradėti naudoti netradiciniai dujų ir naftos gavybos metodai, panašaus proveržio sulaukė ir atsinaujinantys energijos ištekliai, ypač saulės ir vėjo. Skalūnų plėšymo technologija nenustelbė atsinaujinančios energetikos.

– Lietuva susidūrė su gerai organizuotu pasipriešinimu, visuomenėje buvo paskleista baimės atmosfera. Kaip galima būtų pakeisti padėtį?

– Šiuo metu yra daug neteisingos informacijos, kurią paskleidė įvairios interesų grupės, besipriešinančios skalūnų plėšymo technologijoms. Dalį šios informacijos skleidžia konkurentai, atstovaujantys kitoms energetikos šakoms, ar užsienio dujų eksportuotojai, susirūpinę galima konkurencija.

JAV pradeda naudoti gamtines dujas vis didesniais kiekiais ne tik energijos gamybai, bet ir transportui bei namų šildymui.

Taip pat dalį neteisingos informacijos platina blogai informuoti aplinkosaugininkai, kurie neseka plėšymo technologijų naujienų ar nėra girdėję apie naujausius mokslo laimėjimus, padedančius išvengti pavojų aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Deja, naujausi mokslo pasiekimai nebuvo išgarsinti taip plačiai, kaip neteisinga informacija, sukurta ir skirta užsienio vyriausybėms ir visuomenėms gąsdinti.

– Kokia padėtis dėl skalūnų dujų kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse?

– Lenkijoje, kuri jau spartina skalūnų dujų žvalgybos tempus, žmonės iš esmės palaiko šį procesą. Yra keletas rajonų, kur aplinkosaugininkai įtikino vietinius gyventojus, kad jų sveikatai ir aplinkai kyla grėsmių.

Ukrainoje šiuo metu skalūnų plėšymui pritaria ir vietinė valdžia, ir žmonės. Kita vertus, negausių protestuotojų demonstracijos plačiai nušviečiamos spaudoje, o skalūnų rėmėjai sulaukia labai mažai dėmesio.

– Kaip galima būtų įrodyti skalūnų dujų naudą ir jų gavybos technologijų saugumą?

– Žmonėms, kuriems įdomu susipažinti su naujausiais mokslo pasiekimais ir geriausia praktika, viešojoje erdvėje yra pateikiama gausybė informacijos. Net Europos Sąjungos Energetikos generalinis direktoratas ir Europos Parlamentas remia neįprastus tyrinėjimus ir gavybą.

Vašingtone įsikūręs Europos politikos analizės centras maždaug po mėnesio išleis ataskaitą keliomis Europos kalbomis, kurioje bus pateikiama išsami mokslo pasiekimų ir esamos praktikos analizė. Tai atsakys į visas skalūnų dujų gavybos oponentų pretenzijas.

EnergyMarket.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis