„Lietuva visada laikėsi pozicijos, kad „Nord Stream 2“ projektas yra geopolitinis, politiškai angažuotas, jokio ekonominio pagrindimo neturintis ir surišantis rankas kai kurioms Europos valstybėms daryti laisvą energetikos politiką“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentė, atvykusi į NATO viršūnių susitikimą Briuselyje.
„Mes žinome, kad su energetikos instrumentais Rusija visada įtakoja ir vidaus politiką, todėl manyčiau, kad tokia kritika yra pagrįsta“, – pridūrė D.Grybauskaitė.
D.Trumpas trečiadienio rytą prasidedant NATO viršūnių susitikimui Briuselyje užsipuolė Vokietiją ir pareiškė, kad dėl dujų susitarimo su Maskva ši šalis tapo Rusijos belaisve.
„Vokietija yra Rusijos belaisvė, nes iš Rusijos gauna labai daug savo energijos“, - sakė D.Trumpas, turėdamas omenyje susitarimą dėl dujotiekio.
„Visi visame pasaulyje apie tai kalba; jie sako, jog mes mokame milijardus dolerių, kad apsaugotume jus, bet jūs mokate milijardus dolerių Rusijai“, – teigė jis.
D.Trumpas pridūrė, kad „Vokietiją visiškai kontroliuoja Rusija“.
Vokietija dažnai tapdavo D.Trumpo kritikos taikiniu. Prezidentas didžiausią Europos ekonomiką kaltina nepakankamai išleidžiant gynybai ir veltėdžiaujant JAV sąskaita.
D.Trumpas trečiadienį pakartojo savo platesnius kaltinimus visai NATO, kad šalys moka per mažai.
„Mes giname Vokietiją, Prancūziją ir visus ... Tai trunka dešimtmečius, – sakė JAV prezidentas. – Mes su tuo nesitaikstysime ir tai netinkama“.
D.Grybauskaitė tvirtino, kad JAV vadovo reikalavimas sąjungininkams didinti gynybos finansavimą yra „pakankamai teisėtas“.
„Apie tai kalbame praktiškai nuo 2006 metų, bet daugelis šalių net nepajudėjo ta linkme. Džiaugiuosi, kad mes priartėjome prie to tikslo, investuojame į savo gynybą ir dabar galime iškelta galva sakyti, kad palaikome visas likusias geras NATO modernizacijos iniciatyvas“, – teigė prezidentė.
Tačiau ji pridūrė, kad D.Trumpo kalbos apie europiečių skolą JAV dėl gynybos yra nepagrįstos.
„Čia turbūt retorikos klausimas, nes jokių formalių susitarimų nėra. Tai yra džentelmeniški susitarimai ir supratimas tarp partnerių, kad taip reikėtų investuoti. Apie kažkokias skolas kalbėti tikrai nereikėtų“, – sakė D.Grybauskaitė.
Lietuvos vadovai skelbia, kad šiemet gynybos finansavimas pasieks NATO numatytą tikslą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiam tikslui metų pabaigoje krašto apsaugos finansavimą gali tekti padidinti keliolika milijonų eurų.
