Renginyje paklaustas apie galimas elektros kainas artimiausiems šešiems mėnesiams Lietuvoje, ministras pasirėmė JAV banko „Goldman Sachs“ dujų kainų prognozėmis, pagal kurias dujų kainos baigiantis I ketvirčiui Europoje bus apie 90 eurų/MWh.
Tokia dujų kaina galėtų lemti apie 30–35 ct/kWh elektros tarifą Lietuvoje, skaičiavo D.Kreivys.
Lietuvos, kur dauguma elektros energijos importuojama, elektros kainos priklauso nuo kainų „Nord Pool“ elektros biržoje, kuri savo ruožtu lieka priklausoma nuo gamtinių dujų.
Vis dėlto ministras D.Kreivys kartu paragino Lietuvoje dirbančius verslus daugiau dėmesio patiems skirti elektros gamybai, pasinaudoti valstybės parama, kad jie galėtų tapti gaminančiais vartotojais.
„Investicijos gali atsipirkti per keletą metų. <...> Jei visi tapsime gaminančiais vartotojais, galime sumažinti kainas ir visiems vartotojams Lietuvoje“, – kalbėjo D.Kreivys.
Jis teigė, kad padidinus elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių 2024–2025 m. Lietuvoje matysime visai kitokį paveikslą. Planuojama, kad tuo metu iš atsinaujinančių išteklių bus pagaminama apie 50–60 proc. Lietuvai reikalingos energijos.
Šiuo metu, įskaitant visus gamybos šaltinius, šalis pagamina 35 proc. reikalingos energijos, likusią importuoja.
„Kainos po 2–3 metų sumažės dramatiškai, ir Lietuva taps gera vieta užsienio investuotojams, kurie sunaudoja daug energijos“, – sakė D.Kreivys.
Paklaustas, kada elektros kainos Europoje galėtų tapti nepriklausomos nuo dujų, jis atsakė, kad šiuo metu dujų atsisakyti nėra įmanoma, nes atsinaujinantiems ištekliams reikalingas balansavimas, tačiau iki dešimtmečio pabaigos jas bus galima pakeisti vandeniliu.
„Mums dujų reikės balansuoti atsinaujinančius išteklius, kol vandenilio technologijos bus išplėtotos reikiamu lygiu. Mes dabar neturime pakankamos infrastruktūros laikyti vandeniliui, jam transportuoti ir gaminti iš jo elektrą. Viskas kuriama, netolimoje ateityje, po 3–5 metų mes tas technologijas turėsime. Po 2030 m. kainos Europos priklausomybė nuo dujų dramatiškai kris“, – prognozavo ministras.
Tinklas – „ne guminis“, o Lietuva negali aukoti energetinio saugumo
Lietuvoje šiuo metu skatinama diegti atsinaujinančios energijos sprendimus, tačiau tiek gyventojai, tiek verslai susiduria su problemomis ne tik dėl augančių įrengimo kaštų, tačiau ir dėl administracinės tvarkos.
Štai vasarą ketinimų protokolus su tikslų valdytoju „Litgrid“ pasirašę investuotojai kartu daugiau nei dvigubai viršijo numatytą 2 GW pajėgumų ribą, tad lieka vis dar neaišku, ar visi šie investuotojai gaus numatytus pajėgumus.
VERT šiuo metu atlieka patikrinimą ir jau paskelbė, jog jį pradėjus, kai kurie investuotojai atsiėmė savo prašymus. Visgi lieka didelė tikimybė, kad bendra investuotojų norima galia net ir tokiu atveju viršys 2 GW.
Tokiu atveju VERT siūlytų šiuos pajėgumus proporcingai pasidalinti, o tai pykdo anksčiausiai ketinimų protokolus pasirašius verslus.
Tiek šis aspektas, tiek kitų administracinių kliuvinių klausimas buvo iškeltas ir investuotojams skirtame renginyje.
„Tinklas nėra guminis ir negali prijungti ko nori. Kalbant apie energetiką, pirmiausia reikėtų užtikrinti tinklo ir namų ūkių saugumą. Pajėgumai yra padalinti verslui ir gaminantiems vartotojams. <...> Tai sudėtingi skaičiavimai. Kartais žiniasklaidoje girdžiu, kad žmonės skundžiasi, jog tai – nesąmonė“, – kalbėjo D.Kreivys.
Jis pabrėžė, kad elektros gamybos transformaciją mėginanti įgyvendinti Lietuva šiuo aspektu yra Europos lyderė, todėl privalo veikti atsargiau nei kitos šalys.
„Lietuva yra lyderė, ir kai esi pirmas, neturi patirties, ją kuri pats. Kurdamas negali daryti klaidų, nes gali paaukoti saugumą“, – sakė ministras.
