Vis dėlto, pasak ministro, neaišku, kaip Baltarusijos energetikos sistema galėtų veikti ateityje, jei reaktorius sustotų – tam Baltarusija esą neturi pakankamai rezervų. Tačiau, jo teigimu, tai poveikio Lietuvai taip pat neturėtų.
„Jokio (poveikio – BNS) neturi, nes srautas per Lietuvą yra visiškai nedidelis – apie 200 megavatų. Baltarusija, kad galėtų paleisti šią elektrinę, paprasčiausiai atjungė savo dujinius pajėgimus“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį BNS sakė D.Kreivys.
„Turbūt didžiausia rizika atsiranda dėl to, kaip jie planuoja eksploatuoti tą bloką. Kaip žinia, eksploatavimui reikalingi rezervai. Jeigu blokas sustos, kažkas turi jį kompensuoti, ir jie tų rezervų neturi. Blokas yra paleistas, bet kaip jis galės funkcionuoti toliau, mes nematome“, – pridūrė ministras.
Pasak D.Kreivio, baltarusiai nesilaiko tarptautinių standartų, todėl tai, kad Minskas neinformavo Lietuvos apie reaktoriaus įjungimą, nėra netikėta.
„Nėra ko ir tikėtis iš tokios valstybės, kuri savo teritoriją yra pilnai užleidusi Rusijai, atakuoja teritorijas Ukrainoje, vykdo agresiją (...) Jie niekada nesielgia pagal tarptautinius standartus, kas susiję su Astravo elektrine – nei ją statydami, nei projektuodami, nei paleisdami“, – teigė D.Kreivys.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ antradienį BNS taip pat teigė, kad į tinklą įjungtas Astravo AE) antrasis reaktorius neturi įtakos Lietuvos sistemai, be to, jokio poveikio nebūtų net ir jėgainę staigiai atjungus nuo tinklo.
Anot Minsko, antrojo reaktoriaus pramoninį (komercinį) naudojimą planuojama pradėti šių metų spalį.
Viena didžiausių Astravo AE kritikių Lietuva ir tarptautiniai ekspertai teigia, kad jos statyba vyko šiurkščiai pažeidžiant technologinius ir aplinkosaugos standartus. Vilnius ne kartą reikalavo stabdyti jėgainę, kol nebus išspręstos visos saugos problemos.
Baltijos šalys ir Lenkija neperka Astravo AE elektros, tačiau Baltijos šalims vis dar esant bendroje su Rusija ir Baltarusija IPS/UPS sistemoje fiziniai elektros srautai juda tarp šalių.
