Vis dėlto ministras pripažįsta, kad tokia Lietuvai palanki situacija yra laikina, todėl būtina tęsti derybas su Latvija ir Estija dėl trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos.
Pasak D.Kreivio, šiuo metu iširusi energijos srautų mainų sistema, kurioje dalyvavo ir Ukraina – pastaroji vasario pabaigoje dėl įvairių priežasčių nustojo pirkti elektrą iš Baltarusijos.
„Schema yra tokia, kad Ukrainos elektros įsigijimas iš Rusijos yra tiesiogiai surištas su elektros eksportu į Lietuvą, nes tie du srautai yra sukeičiami, swap'inami – užskaitomi. Ukrainai nustojus pirkti baltarusišką elektrą, – komerciškai, pabrėžiu, nes fizinio srauto (iš Baltarusijos į Ukrainą – BNS) nebuvo, – rusiškas srautas ėjo visą laiką į Ukrainą, – automatiškai sustojo srautas iš Baltarusijos į Lietuvą“, – BNS teigė D.Kreivys.
Ši ankstesnė prekybos schema reikštų, kad buvo sukeičiami srautai: Ukraina pirkdavo baltarusišką, o realiai rusišką elektrą, ir mokėjo Baltarusijai, o Baltijos šalys per Latviją pirko rusišką, tačiau realiai baltarusišką elektrą ir mokėjo Rusijai.
Tačiau vasarį, ministro teigimu, situacija pasikeitė – Baltarusija dabar suvartoja visą pasigamintą elektrą.
Patikimi šaltiniai BNS teigė, kad Ukraina mokėjimus Baltarusijai nutraukė ne be Lietuvos pastangų. Negaudamas pinigų už eksportuojamą elektrą, Minskas esą sustabdė jos eksportą.
„Todėl galima teigti, kad (...) daugiau nei pusantro mėnesio importo iš Baltarusijos mes neturime ir mes nemokame už Astravo atominės elektrinės statybą (...) Dabar „Inter RAO“ nenori prekiauti baltarusiška elektra, nes dokumentai, kuriais yra keičiamasi BRELL žiede, tuos dalykus iš karto parodys“, – sakė ministras.
Daugiau nei pusantro mėnesio importo iš Baltarusijos mes neturime ir mes nemokame už Astravo atominės elektrinės statybą.
Lietuva teigė, jog vien sausį, kai Astravo AE pradėjo komercinę gamybą, Baltijos šalių prekyba elektra per Latvijos jungtis su Rusija išaugo 3,5 karto. D.Kreivys anksčiau yra sakęs, kad Lietuva už Astravo AE pagamintą elektrą jau sumokėjo apie 4 mln. eurų, o per metus ši suma sieks 120 mln. eurų, jei prekyba tarp Rusijos ir Latvijos toliau vyks tokia pat apimtimi.
D.Kreivio teigimu, gali būti, kad dabartinė Lietuvai palanki situacija yra laikina, todėl derybos su Latvija ir Estija dėl trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos išlieka aktualios.
„Mes esame patenkinti šita situacija, kokia dabar yra susiklosčiusi, bet metodika, kurią taiko Estija ir Latvija, leidžia, kad ateityje (...) vėl tokia situacija gali susiklostyti, kokia buvo nuo gruodžio vidurio iki vasario vidurio“, – sakė ministras.
Lietuva viliasi iki birželio pabaigos sutarti su Latvija ir Estija dėl solidaraus ir veiksmingo Astravo AE elektros boikoto.
Vilnius teigia, kad pernai trijų Baltijos šalių parengta, tačiau tik Latvijos ir Estijos vienašališkai patvirtinta prekybos su trečiosiomis šalimis metodika neužkerta kelio baltarusiškai elektrai patekti į Baltijos šalis. Todėl Lietuva jos nepatvirtino ir siūlo naują.
Vis dėlto Latvijos atstovai dar kovo pabaigoje BNS pakartojo neturintys informacijos, kad į Baltijos šalių rinką būtų patekusi elektra iš Baltarusijos.
Latvijos Ekonomikos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas energetikos klausimais Edis Šeicanis tikino, jog efektyviai veikia Latvijos taikoma dviejų žingsnių sistema, skirta įsitikinti, jog elektra į rinką patenka iš Rusijos, o ne Baltarusijos.
Lietuvos sistema iš esmės gali veikti be linijų į Baltarusiją
Baltarusijai šį mėnesį du kartus laikinai atjungus visas elektros linijas su Lietuva, D.Kreivys mano, kad bandymai parodė Lietuvos sistemos atsparumą.
„Šiai dienai tie Baltarusijos veiksmai, kurie buvo padaryti, dar kartą rodo, – ir Astravo neįjungimas rodo, kad, ko gero, tų linijų buvimas yra svarbesnis jiems negu mums“, – sakė D.Kreivys.
Jam sukėlė abejonių Minsko argumentai, esą linijos laikinai atjungiamos norint išbandyti Astravo elektrinės ir šalies sistemų veikimą.
„Pirmiausia turbūt pats įdomiausias momentas yra tai, kad vykstant bandymui buvo išjungta Astravo atominė elektrinė. Baltarusija skelbė, kad būtent ir bando linijas ir savo sistemos patikimumą atjungiant visas keturias jungtis su Lietuva, kad būtų išbandytas Astravo veikimas skirtingais režimais“, – sakė ministras.
Ir, kaip matome, tai greičiausiai buvo netiesa, nes elektrinė neveikė.
„Ir, kaip matome, tai greičiausiai buvo netiesa, nes elektrinė neveikė“, – pridūrė jis.
D.Kreivys pripažino, kad dėl Baltarusijos bandymų balandžio 8 ir 11 dienomis elektra Lietuvoje galėjo šiek tiek pabrangti, tačiau tai galėję lemti ir kiti veiksmai.
„Elektros kaina minėtu laikotarpiu pakilo, „Litgrid“ teigimu, iki 1 proc. – galėjo turėti įtakos linijų atjungimas (...) Galbūt galėjo turėti (įtakos – BNS) ir kiti veiksniai kainos pokyčiams“, – sakė ministras.
Pasak jo, elektros kiekis Lietuvos rinkoje yra pakankamas, sistema veikia stabiliai.
„Elektros kaina nepasikeitė, Baltijos šalys gali užtikrinti savo sistemos patikimumą ir elektros kiekis yra pakankamas, nesant elektros kiekiui iš trečiųjų šalių“, – konstatavo D.Kreivys.
Baltarusijos operatorės „Belenergo“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Denisas Kovalevas teigė, kad šalies atlikti bandymai „buvo sėkmingi ir parodė techninį Baltarusijos energetikos sistemos gebėjimą veikti be jungčių su Lietuva“, skelbia agentūra „Interfax“.
Minskas skelbė, kad testais siekiama įvertinti šalies sistemos patikimumą, Baltijos šalims ateityje ketinant pasitraukti iš IPS/UPS sistemos (BRELL žiedo) ir pradedant veiklą Astravo AE.
