„Lietuvos energetinė nepriklausomybė yra vienas svarbiausių strateginių valstybės tikslų, todėl prezidento išreikšta parama yra labai svarbi. Derybos dėl elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos vyksta itin intensyviai“, – BNS atsiųstame komentare sakė Dainius Kreivys.
Jis pripažįsta, kad kol kas diskusijų su Ryga ir Talinu pažanga netenkina. Ministras anksčiau skelbė tikslą, kad dėl naujos trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos pavyks susitarti iki birželio pabaigos.
„Dedame visas pastangas rasti bendrą trišalį sprendimą, esame pateikę trišalės metodologijos projektą, tačiau, deja, kol kas derybų progresas mūsų netenkina. Bet kokiu atveju, vykdysime Lietuvos įstatymus ir užtikrinsime, kad Astravo AE gaminama elektra į Lietuvos elektros rinką nepatektų“, – komentavo D.Kreivys.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį paragino Vyriausybę „nenuleisti rankų“ dėl Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros.
„Rinkimų pažadai galėjo išsitrinti atmintyje, pritilo antiastravinio sąjūdžio būgnai, tad primenu, kad Astravo elektra vis dar gali patekti į Lietuvą“, – antrojoje savo metinėje kalboje Seime antradienį sakė G.Nausėda.
„Kviečiu Vyriausybę nenuleisti rankų ir kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl bendros Baltijos šalių elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos“, – ragino jis.
Prezidentas atkreipė dėmesį į siūlymą spartinti elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa ir būtinybę jau 2023 metais atlikti izoliuotą Baltijos šalių elektros energijos sistemos darbo bandymą.
D.Kreivys yra sakęs, kad dabartinė Latvijos ir Estijos vienašališkai patvirtinta trišalė prekybos elektra su Rusija metodika ne tik leidžia patekti į Baltijos šalių rinką Astravo elektrai, bet ir sukelia elektros kainas Lietuvoje.
Lietuvos elektros sistemos perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis praėjusią savaitę interviu BNS sakė, kad Lietuva už Baltarusijoje pagamintą elektrą šiemet jau sumokėjo 16 mln. eurų.
Astravo AE gavus komercinės veiklos licenciją, „Litgrid“ praėjusį ketvirtadienį informavo kitų BRELL sutarties šalių, tarp jų ir Baltarusijos, operatorius apie pradedamą teisinį procesą „dėl Lietuvos ir Baltarusijos elektros jungčių kontrolės“.
R. Masiulis operatorės pranešime teigė, kad siekiama perimti „visų jungčių su Baltarusija fizinių pralaidumų valdymą“. Pasak jo, taip norima užtikrinti Lietuvoje priimto vadinamojo antiastravo įstatymo įgyvendinimą.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) planuoja pirmoje birželio pusėje baigti tyrimą dėl minėtos trišalės metodikos, pastaroji yra apskųsta ir Europos Komisijai (EK).
Energetikos ministerija skelbė, kad dabar Rygos ir Talino taikoma metodika Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus. Lietuva, tarpininkaujant EK, siekia naujos metodikos.
