„Pirmiausia, visa labiausiai pažeidžiama infrastruktūra yra atviroje jūroje, kurią sunku saugoti. Be abejo, jau šiandien NATO stebi ir laivus, ir judėjimą prie kritinės infrastruktūros“, – LRT radijui trečiadienį sakė D.Kreivys.
„Tikrai infrastruktūra NATO lygmenyje yra saugoma ir į tą kreipiamas labai didelis dėmesys. Turbūt reikalingas dar didesnis stebėjimas, dar didesnė apsauga ir, ką užsienio reikalų ministras ir minėjo, turbūt čia reikalingi bendri susitarimai ir darbų pasidalinimai, kas ką daro“, – pridūrė jis.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį paragino kurti bendrus Europos Sąjungos (ES) ir NATO įrankius užtikrinti energetikos objektų apsaugą.
D.Kreivys tikino, kad tiek Suomija, turinti Inku suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, tiek Estija, galinti dujas gauti iš Inčukalno dujų saugyklos bei Klaipėdos SGD terminalo, tiek Lietuva yra užtikrinusios pakankamą dujų tiekimo saugumą.
„Dujų tiekimo saugumo prasme didelių problemų nėra, tačiau rinkos prasme yra, nes kiekviena jungtis leidžia prekiauti, leidžia dujoms judėti iš šalies iš šalį ir taip yra sutrikdoma vidaus rinka“, – sakė energetikos ministras.
„Mes galėtume gauti dujų iš dviejų krypčių – Inčukalno ir per GIPL (dujotiekį su Lenkija – BNS). Šiuo atveju Lietuva yra labai gerai sujungta, labai gerai dujų tiekimo saugumo požiūriu pasirengusi valstybė“, – pridūrė jis.
Suomija antradienį pranešė, kad dujotiekiui „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala yra galimai susijusi su išorės veiksniais bei tirianti, ar žala jam buvo padaryta tyčia ir kas tai padarė.
