„Kaip žinoma, švedai buvo neįsitikinę, kad jie turi tuos „viršpelnius“, jeigu tokie susidarys, mokėti. Komisija labai aiškiai pasakė, kad būtent Švedija yra ta šalis, kuri turi su Lietuva sudaryti sutartį. Grįžome atgal į derybas su švedais ir šiuo metu toliau vyksta derybos“, – trečiadienį susitikime su opozicinių „valstiečių“ frakcija Seime teigė D.Kreivys.
Lietuvai ir Švedijai anksčiau nesutarus dėl pagrindinio elektros eksportuotojo sąvokos, kuri, kaip anksčiau teigė D.Kreivys, nėra aiškiai apibrėžta Europos Sąjungos dokumentuose, šalys sausio viduryje kreipėsi į į EK ir paprašė išaiškinimo.
Pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis tvarka, numatanti 180 eurų už MWh kainos „lubas“, galioja nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų birželio 30 dienos.
Tikėtina, kad susitarusi su Švedija Lietuva galėtų pretenduoti tik į „viršpelnius“ už gruodį – Švedijos ketvirtoje kainų zonoje, iš kurios „NordBalt“ jungtimi elektra tiekiama į Lietuvą, vidutinė jos kaina tuomet siekė apie 248 eurus už MWh, tuo metu sausį–kovą ji svyravo nuo 81,8 iki 93,3 euro.
Vyriausybės atstovai anksčiau teigė, kad Lietuva dėl pasidalijimo „viršpelniais“ pirmiausia turėtų tartis su Švedija, iš kurios importuojama daugiausia elektros – daugiausia jos teka 700 megavatų (MW) galios jūriniu „NordBalt“ kabeliu, be to, elektra į šalį patenka jungtimis su Latvija bei Lenkija.
D.Kreivys pernai gruodį teigė, kad vien iš Lietuvos elektros gamintojų būtų galima surinkti apie 170 mln. eurų pajamų perviršio, jei elektros kainos būtų tokios aukštos, kaip praėjusią vasarą.
