„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

D. Kreivys: „Harmony Link“ sausumoje leidžia grįžti į pradinį projekto biudžetą

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu svarstoma alternatyva jūriniam kabeliui „Harmony Link“ – jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos sausumoje – gali kainuoti tiek pat, koks buvo pradinis projekto  biudžetas – apie 680 mln. eurų. 
Dainius Kreivys
Dainius Kreivys / Skirmanto Lisausko / BNS nuotr.

„Pasikeitimas turbūt yra toks, kad „Harmony Link“ kaina šiuo sprendimu nukrito 2,5 karto. Tai reiškia, kad mūsų vartotojams nereikės papildomai prisimokėti ir turbūt Briuseliui nereikės prisimokėti, nes 85 proc. (72,5 proc. – BNS) visos jungties finansuoja Europos Sąjunga (493 mln. eurų – BNS). Mes grįžtame į pradinį biudžetą, tai yra gera naujiena“, – ketvirtadienį vykstančiame  energetikos, transporto bei žaliosios ekonomikos forume „GreenTech Vilnius“ sakė D. Kreivys. 

Vėliau jis BNS teigė, kad galutinė projekto kaina paaiškės pasibaigus rangovų konkursams, tačiau artimų pradiniam biudžetui kaštų leidžia tikėtis „dabartinės indikacijos“.

„Dabar tiksliai niekas nepasakys, bet nebus brangiau negu pradinis variantas“, – BNS sakė D. Kreivys. 

„Litgrid“ praėjusią savaitę oficialiai patvirtino BNS šaltinių informaciją, kad brangiausią ir didžiausią Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą – jūrinį kabelį „Harmony Link“ – svarstoma pakeisti jungtimi sausumoje. 

Manoma, kad tai leistų jungtį turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, ji kainuotų kur kas pigiau. Vis dėlto tokiai alternatyvai būtinas politinis susitarimas tarp Vilniaus ir Varšuvos bei Europos Komisijos (EK) pritarimas. 

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, kad kad su Varšuva jau sutarta jūrinį kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos „Harmony Link“ pakeisti jungtimi sausumoje, tuo metu su Briuseliu dėl atnaujinto projekto tikimasi susitarti per mėnesį. 

Pigesnės alternatyvos paieška tapo aktuali po to, kai rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus projektui numatytą 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorės šiemet pavasarį nutraukė jų konkursus ir nusprendė nedidinti projekto biudžeto, būsimus pirkimus išskaidyti, tačiau dėl papildomo finansavimo kalbėtis su EK ir kitomis institucijomis. 

Nuo 2015 metų tarp Lietuvos ir Lenkijos veikia 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ sausumos jungtis. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“