Klausimų dėl D.Kreivio galimybių derinti viešuosius ir privačius interesus kyla, nes jis turi 40 proc. bendrovės „Catus“, valdančios dar šešias įmones, akcijų. Pats politikas tvirtina versle niekaip nedalyvaujantis.
Kalbėdamas apie Ingridos Šimonytės pateiktos Vyriausybės sudėtį, prezidentas įvardijo D.Kreivį kaip kandidatą, sukėlusį jam abejonių.
„Ponas Kreivys iš tikrųjų išmano savo sritį, to niekas negalėtų neigti, tačiau jo dalyvavimas tam tikrose verslo struktūrose, jo patirtis dirbant anksčiau ministru ir po to sekęs atsistatydinimas, žinoma, kelia tam tikrų rizikų, į kurias nei prezidentas, nei premjeras negali nereaguoti“, – žurnalistams sakė G.Nausėda.
Visgi ketvirtadienį su D.Kreiviu susitikęs prezidentas tvirtino gavęs politiko raštišką įsipareigojimą ir pasiūlymą, kaip jis galėtų išvengti net menkiausių įtarimų dėl viešųjų ir privačių interesų painiojimo.
„Matydamas šį jo labai rimtą požiūrį į galimas rizikas, kurias jam išsakiau, aš vis dėlto nematau pagrindo jo netvirtinti į energetikos ministro poziciją“, – kalbėjo šalies vadovas.
Svarsto įdarbinti specialų pareigūną
D.Kreivys sakė, kad prezidentui pasiūlė įdarbinti Energetikos ministerijoje specialų „atitikties pareigūną“.
„Toks pareigūnas dirbtų ministerijoje arba politinėje komandoje ir žiūrėtų visų rengiamų ir tvirtinamų dokumentų atitiktį per šią (interesų derinimo – 15min) prizmę“, – 15min teigė politikas.
Jis taip pat tvirtino, kad netgi siūlys premjerei Ingridai Šimonytei, jog tokie pareigūnai galėtų atsirasti visose ministerijose.
Parlamentaras svarstė, kad tokią funkciją turintis pareigūnas Energetikos ministerijoje galės būti įdarbintas patarėju politinio pasitikėjimo komandoje, arba, pavyzdžiui, viešųjų ir privačių interesų pažeidimų prevencijos funkcija užsiimtų įstaigos Teisės skyrius.
Būsimasis energetikos ministras tvirtino, kad akcijų įmonėje „Catus“ atsisakyti neketina. Pasak jo, sprendimas perleisti akcijas motinai, kai prieš dešimtmetį dirbo ūkio ministru, buvo klaida.
„Tada padariau klaidą įsivaizduodamas, kad šitaip galima išvengti interesų konflikto. Buvau tik tik atėjęs iš verslo ir mano supratimas apie darbą viešajame sektoriuje buvo prastesnis“, – sakė D.Kreivys.
„Šiai dienai stengiuosi remtis tarptautine praktika“, – pridūrė jis.
Buvo priverstas trauktis
D.Kreivys iš ūkio ministrų atsistatydino 2011 metais, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino jį pažeidus įstatymą dėl interesų derinimo.
2010 metais D.Kreivys pasirašė įsakymą dėl Europos Sąjungos lėšų skyrimo mokyklų renovavimui, kai konkursų dėl dviejų tokių mokyklų renovavimo laimėtoja buvo pripažinta su juo susijusi statybų bendrovė.
VTEK pradėjus tyrimą, D.Kreivys teigė nematantis savo politinės atsakomybės, jį gynė ir premjeras Andrius Kubilius, o prezidentė Dalia Grybauskaitė dar vykstant tyrimui pareiškė nepasitikinti ministru, nes šis turi pasirinkti, ar būti politiku, ar verslininku.
2011 metų kovo 8 dieną VTEK paskelbė, kad D.Kreivys nevykdė nustatytos prievolės „vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad net nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra“, tad pažeidė įstatymą.
D.Kreivys tą pačią dieną atsistatydino iš pareigų, nors su sprendimu nesutiko bei nesėkmingai vėliau skundė jį teismams.
-
D.Kreivys: sovietmečio nekenčiantis „nuobodus“ katalikas, po skandalingo atsistatydinimo grįžtantis į Vyriausybę
-
Prezidentas D.Kreivio darbus vertina pozityviai, tačiau klausimų dėl interesų kandidatas į ministrus neišvengė
-
D.Kreivio įmonė nėra pateikusi veiklos ataskaitos už 2019-uosius
-
Su D.Kreiviu siejamos įmonės neteisėtos statybos baigėsi taikos sutartimi
