Prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba pirmadienį aptarė Lietuvos pozicijas derantis su Latvija ir Estija dėl naujos prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos, anot valdžios, padėsiančios užtikrinti baltarusiškos elektros boikotą į Europos Sąjungą.
Pagal dabartinę metodiką, kai elektrą Baltijos šalys gauna per Latvijos-Rusijos jungtį, baltarusiams pavyksta boikotą apeiti, teigia Lietuva.
Šią savaitę Baltijos šalių ir Europos Komisijos atstovai aptars Lietuvos siūlomą naują metodiką ir Vilniaus pateiktus duomenis, turinčius įrodyti, jog Astravo elektra iš tikrųjų importuojama.
„Prekyba vyksta Latvijos prekybos zonoje, ją (Astravo elektrą – 15min) į biržą paduoda Rusijos įmonė „Inter RAO“. Jie ja prekiauja kaip rusiška elektra, o Lietuvos įstatymai Latvijos teritorijoje neveikia“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Vėliau jis patikslino tik įtariantis „Inter RAO“ vaidmenį apeinant baltarusiškos elektros boikotą, nes ši įmonė yra „pagrindinis prekybininkas Rusijos pasienyje“. D.Kreivys pridūrė neturintis duomenų, kad prie schemos prisideda „Inter RAO Lietuva“
Pasak ministro, Lietuvos siūlo naujojoje metodikoje numatyti, kad Latvija su Rusija galėtų prekiauti tik tokiu elektros kiekiu, kiek šių šalių jungtys yra pralaidžios.
„Esmė jos yra tai, kad Latvija gali prekiauti tuo kiekiu, kuris fiziškai gali pratekėti per jų jungtis“, – kalbėjo D.Kreivys.
Lietuvos pareigūnai jau prieš kelis mėnesius skelbia iš elektros srautų analizės surinktus duomenis, turinčius įrodyti, jog Baltarusija ir Rusija apeina Baltijos šalių siekiamą Astravo AE elektros boikotą.
Šie duomenys siųsti ir Latvijai, per kurią, kaip minėta, vyksta Baltijos šalių prekyba elektra su trečiosiomis šalimis, tačiau Rygos oficialių atsakymų, kaip ši vertina tuos duomenis, nesulaukiama.
„Neturime jokio dar vertinimo. Šią savaitę bus pirmieji susitikimai, po jų galėsime daugiau komentuoti“, – sakė D.Kreivys.
Dėl naujos metodikos Lietuva tikisi susitarti iki vasaros, o jeigu nepavyktų, turi planą B, teigė ministras. Pasak jo, jis leistų sprendimus „priimti patiems“ ir „paimti vairą į savo rankas“, tačiau detaliau ketinimų konservatorių deleguotas ministras nedetalizavo.
Pasak D.Kreivio, į Lietuvą pastaruoju metu nepateko daug Astravo elektros, nes pati jėgainė didelę dalį laiko per bandymus būna išjungta, be to, elektros importas iš trečiųjų šalių dabar yra pasiskirstęs tarp Rusijos, Ukrainos ir pačios Baltarusijos.
„Baltarusijos dalis yra sumažėjusi, bet tai nekeičia esmės, nes įstatymas yra pažeistas“, – sakė D.Kreivys.
Jis turi omenyje prieš kelerius metus Lietuvoje priimtą įstatymą, draudžiantį importuoti Astravo elektrą.
Prezidento G.Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius spaudos konferencijoje sakė, kad, be metodikos, taip pat aptarta galimybė Baltijos šalims jau 2023 metais surengti izoliuoto elektros sistemos darbo bandymus.
Jis taip pat teigė, kad nutarta Lietuvai didinti savarankiškos elektros gamybos pajėgumus ir kartu su privataus verslo atstovais užtikrinti, kad „Lietuvoje gamintume pakankamą elektros kiekį savarankiškai“.
Tai daugiausia liečia Lietuvos planus padidinti antžeminių vėjo ir saulės jėgainių apimtis, taip pat įgyvendinti ambicingą vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje.
