„Baterijos užtikrins tai, kad mes bet kada atjungti nuo BRELL turėsime elektros energiją mūsų namuose – čia pats svarbiausias dalykas. Iki šiol, kol baterijos nepastatytos, jeigu mūsų sistemoje kas nors atsitinka, momentinę galią gauname iš Rusijos. Po baterijos pastatymo mes jau būsime visiškai nepriklausoma sistema“, – žurnalistams Vilniaus transformatorių pastotėje Trakų Vokėje trečiadienį sakė D.Kreivys.
„Tai didžiulis žingsnis tiek mūsų energetinio saugumo, tiek sinchronizacijos (su kontinentine Europa – BNS) link“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, elektros kaupikliai pasitarnaus ir Lietuvoje vystant atsinaujinančią energetiką.
„Paskutinis žingsnis, kuris bus likęs – užsitikrinti elektros energijos gamybą. 2030-aisiais metais mes Lietuvoje pasigaminsime patys šimtą procentų elektros energijos ir baterija bus vienas iš pamatų, kurie leis suintegruoti tokį didelį kiekį atsinaujinančios energetikos“, – teigė D.Kreivys.
Jo teigimu, neturėdama elektros kaupiklių, tačiau atjungta nuo BRELL žiedo, Lietuva per keletą valandų per Lenkiją būtų prijungta prie kontinentinės Europos – tokiam scenarijui, pasak ministro, „Litgrid“ turi parengusi planus kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriais.
„Mes per trumpiausią laiką pirmiausia būtume pajungti prie Europos energetinės sistemos per Lenkiją. Turbūt per keletą valandų pradėtų veikti planas, kuris yra tokiu atveju. Yra galimi tam tikri galių rezervavimai „NordBalt“ sistemoje, taip pat būtų sujungta visa eilė kitų sistemų. Tai (atjungimas nuo BRELL žiedo – BNS) nėra kritiška, bet šitos baterijos duoda visišką ramybę“, – teigė D.Kreivys.
Tačiau ministras pažymėjo, kad atjungimas nuo BRELL žiedo neįvyktų per kelias sekundes.
„Nereikia pamiršti, kad priklausomybė yra abipusė ir ne taip paprasta sistemas atjungti per kelias sekundes“, – teigė D.Kreivys.
Ministras: sinchronizacija galėtų įvykti 2024 metais
Pasak ministro, kitas svarbus žingsnis Baltijos šalims siekiant sinchronizuotis su kontinentine Europa – sinchroninių kompensatorių statyba. Numatoma, kad Lietuvoje jie bus pastatyti 2024 metų pradžioje.
D.Kreivys teigia, jog kompensatoriai sudarys technines galimybes greitesnei sinchronizacijai. Anot ministro, Lietuva siekia sinchronizavimo darbus baigti dar 2024 metais.
„Šiandien tas noras yra ir mes, kaip Lietuva, labai aiškiai tą klausimą esame iškėlę visais lygiais dėl greitesnės sinchronizacijos, kuri galėtų įvykti 2024 metais“, – teigė D.Kreivys.
„Mes tikrai bandytume ankstinti (sinchronizaciją – BNS) iki 2024-ųjų metų. (...) Techninės galimybės, žiūrint iš mūsų sistemos operatoriaus pusės, atsiras 2024 metų pradžioje“, – sakė ministras.
Iki šiol buvo numatyta, kad Baltijos šalys veikti sinchroniniu režimu su Europa galėtų 2025 metais.
