„Panašu, kad Lenkijai tas (dujų tiekimo nutraukimas – BNS) turbūt nelabai skauda dėl kelių priežasčių. Lenkija iki šios dienos jau yra pakankamai aukštai prisipildžiusi saugyklas, kurias turi. Lenkija turi terminalą, vartojimas šiuo metu yra neaukštas, o nuo spalio mėnesio atsidaro vamzdynas su Norvegija „Baltic Pipe“, kuris importuos didžiąją dalį reikalingų dujų iš Norvegijos“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė D.Kreivys.
Šiuo metu Lenkijoje veikia vienintelis Svinouiscės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas, kurio maksimalus metinis pajėgumas – 5 mlrd. kubinių metrų.
Pasak ministro, dujų tiekimo sistemos stabiliai veikia tiek Lenkijoje, tiek Bulgarijoje.
„Šiai dienai nei Bulgarijoje, nei Lenkijoje nėra jokios ypatingos padėties. Nėra aktyvavę tos nepaprastos padėties, kuri reiškia, kad ateityje gali būti vartotojams ribojamas dujų tiekimas. Sistemų darbas yra stabilus“, – teigė energetikos ministras.
D.Kreivys mano, kad ateityje Europos šalims atsisakant tiekimo iš „Gazprom“ ir augant konkurencijai dėl SGD, dujų kaina gali kiek didėti.
„Ateityje turime prognozuoti, kad vis daugiau šalių atsisakant „Gazprom“ dujų, be abejo, konkurencija dėl tų pačių suskystintųjų dujų didės ir galima prognozuoti, kad dujų kaina gali šiek tiek kilti“, – teigė ministras.
D.Kreivys teigė nemanantis, kad sustabdžius rusiškų dujų tiekimą į Lenkiją, dėl to dujų vartojimą reikėtų mažinti Lietuvoje.
Ministro teigimu, Lietuva pagalbą Lenkijai aprūpinant ją dujomis suteiks, priklausomai nuo situacijos Latvijoje ir Estijoje.
„Jeigu matysime, kad Latvijoje ir Estijoje nėra sudėtinga situacija, tai turbūt padėsime ir Lenkijai. Žiūrint iš solidarumo perspektyvos, jeigu dujos bus reikalingos Lenkijai, jos tekės į Lenkiją“, – sakė D.Kreivys.
Gegužės 1 dieną pradės veikti naujas magistralinis dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos (GIPL), be to, Lenkijos naftos ir dujų įmonė „PGNiG“ gegužę per Klaipėdos SGD terminalą atsigabens pirmąjį krovinį, kuris Lenkiją pasieks būtent naujuoju dujotiekiu.
Energetikos ministras taip pat pakartojo, kad šiuo metu rengiamas įstatymas, kuris Lietuvoje užkirstų kelią bet kokiam dujų įsigijimui iš Rusijos.
Pasak D.Kreivio, Europos Sąjungoje visos šalys yra nusiteikusios atsisakyti Rusijos energetiks resursų, tačiau pagrindinis klausimas, kada tai bus padaryta.
„Matome vieną labai aiškų dalyką. Nusiteikimas yra visų šalių atsisakyti rusiškų energijos resursų. Pagrindinis klausimas – kada. Vienos šalys yra drąsesnės ir veikia greičiau, kitos šalys yra bailesnės, kurios juda lėčiau ir nori labiau apsidrausti“, – teigė ministras.
„Pokyčiai turbūt bus nuolatiniai, priklausomai nuo tarptautinės aplinkos, žmonių ir visuomenės spaudimo“, – pridūrė jis.
