Tai jis pareiškė po susitikimo su Latvijos ekonomikos ministru Janiu Vitenbergu ketvirtadienį Rygoje. Ministrai tarėsi dėl Lietuvos siūlomų prekybos elektra iš trečiųjų šalių taisyklių.
„Bloga ar prastesnė žinia yra tai, kad skiriasi požiūriai, kaip tai pasiekti. Ką matome iš diskusijos šiandien – Latvijos pusė ir toliau teigia, kad jie prekiauja rusiška elektra, kuri atiteka į Lietuvą per Lietuvos-Baltarusijos jungtį. Bet jie teigia, kad tas srautas yra rusiškas vien todėl, kad jie turi rusiškus sertifikatus“, – BNS telefonu sakė D.Kreivys.
D.Kreivio teigimu, paskutinėse derybose Estijos ir Latvijos atstovai pasiūlė kompromisą – sumažinti pralaidumų koeficientą nuo 0,62 iki 0,47, tačiau jis netenkina Lietuvos, nes vis tiek leis baltarusiškai elektrai patekti į Baltijos šalis.
„Mūsų įstatymas yra labai aiškus, kad nepatektų visai į Baltijos šalių rinką. Tai jei Latvija naudotų tik savo jungtis – 0,32–0,33 koeficientas, tada tos Baltarusijos elektros nebūtų (importuojama – BNS). (..) 320 megavatų yra Latvijos jungties pajėgumas“, – teigė D.Kreivys.
Jis pabrėžė, kad šiuo klausimu bendro sutarimo su latviais vis dar nėra.
„Jaučiu, kad jie girdi argumentus, bet turbūt labai sunku jiems pakeisti sprendimą, kuris buvo priimtas prieš metus, dėl to 0,62 koeficiento“, – sakė ministras.
Jis teigė informavęs Latvijos pusę dėl force majeure, kad elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įpareigota įstatymo, Astravo AE pradėjus komercinę veiklą, pradėti kitaip skaičiuoti pralaidumus: „BRELLo žiede mes pasitvirtinsime visas procedūras ir pateiksime tuos skaičius, kad latviai ir estai laikytųsi tų susitarimų (...) Tai, berods, pirmadienį tie sprendimai bus išsiųsti sutarties šalims, dėl force majeure“.
Jis taip pat Latvijos kolegai pranešė, kad Lietuva ketina įgyvendinti teisines priemones, kurios neužkirs kelio susitarti dėl trišalės prekybos metodikos: „Esu pažadėjęs, kad Lietuva tikrai nesielgs kaip dramblys porceliano parduotuvėje – visos priemonės bus teisinės, tinklo ir sistemos stabilumas iš mūsų pusės bus garantuotas“.
D.Kreivys teigė, kad jau artimiausiu metu prašys Vyriausybės pritarti tolesniems veiksmams. Tačiau jis nenorėjo kol kas atskleisti, kokie bus šie veiksmai.
„Labai tikiu, kad tos priemonės privers prie vienokių ar kitokių sprendimų, kurie užtikrins, kad antiastravo įstatymo bus laikomasi“, – reziumavo D.Kreivys.
Lietuvos energetikos ministras teigė pakvietęs Latvijos kolegą atvykti į Lietuvą.
D.Kreivys, be kita ko, pranešė, kad šiuo metu Baltarusijoje elektros gamyba ir vartojimas yra subalansuotas ir jos srauto į Lietuvą iš esmės nėra.
„Srautas iš trečiųjų šalių į Baltijos šalis yra labai sumažėjęs, siekia iki 200 MW. Tam yra priežastys: visų pirma, Baltarusija yra subalansuota, pagamina, kiek suvartoja. Kadangi yra karšta vasara, galima spėti, kad Rusija taip pat neturi pertekliaus. Be to, tam tikros linijos tarp Latvijos ir Estijos yra remontuojamos“, – kalbėjo energetikos ministras.
Pagal dabar Latvijos ir Estijos vienašališkai taikomas prekybos elektra iš trečiųjų šalių taisykles, Lietuvos-Baltarusijos jungtys yra naudojamos baltarusiškos elektros importui į Baltijos šalis. Lietuva siekia užkirsti kelią Astravo AE elektrai patekti į Lietuvos rinką – priešingu atveju Lietuvos vartotojų pinigais butų finansuojama tolesnė AE veikla.
