„Apie 20-30 proc. branduolinės energetikos iš esmės keičia energetikos sistemos kaštus. Tai reiškia, kad tiek pramonei, tiek vartotojams tenkanti našta iš sistemos išlaikymo yra žymiai mažesnė. Vėlgi šiuo atveju mes kalbame apie naujos kartos branduolinius reaktorius“, – trečiadienį sakė D.Kreivys.
Jis pažymėjo, kad ketvirtos kartos branduolinių reaktorių šiandien nėra. Pirmąjį tokį reaktorių greičiausiai paleis kompanija „NuScale“, tokie reaktoriai būtų aušinami skysta druska.
Šie reakotoriai būtų „maži ir lengvai pastatomi“, o kaip kuras būtų naudojamas „visai kitas uranas“, nurodė ministras. Tokio reaktoriaus apsaugos zona mažėtų nuo dešimties kilometrų, lyginant su įprastais reaktoriais, iki kelių šimtų metrų.
Tokie reaktorių galia įprastai yra 300 MW, tačiau su papildoma infrastrukrūra gali siekti iki 500 MW.
„Sprendimą turėsime padaryti visi kartu, įvertinę technologijos plėtrą. Norint reaktorių turėti apie 2040 m., apie 2028-2030 m. turėsime pasidaryti sprendimą. Bet tam, kad priimtume sprendimą, mes aiškiai turime matyti technologiją“, – pažymėjo D.Kreivys.
Ministras teigė besitikintis, kad maždaug tuo metu pirmieji moduliniai branduoliniai jau veiks ir tai bus gera indikacija dėl tokios technologijos kaštų.
D.Kreivys posėdyje teigė, kad branduolinė energetika yra ta sritis, kuriai mes turime „neuždaryti durų“.
„Maksimaliai, ką tu gali pasiekti su atsinaujinančia energetika, yra apie 80 proc. Paskutiniai 20 proc., last miles (paskutinės mylios – liet.) yra labai labai brangūs. Todėl amerikiečiai mano, kad tą dalį protingiausia yra dengti branduoline energetika. Tai turi esminės įtakos elektros energijos kainai“, – sakė ministras.
Jis prisiminė ir neįvykusį Visagino atominės elektrinės projektą. Tuo metu sutartis su Japonijos kompanija „Hitachi“ buvo dėl trečios kartos reaktoriaus statybų. „Technologiškai 4 kartos reaktorius yra visiškai kitas technologinys kūrinys <...> Kalbant apie šių reaktorių ateitį, sprendimas turėtų būti rastas politiniu lygmeniu, turi būti aptartas su visuomene. Turime gražaus laiko iki 2028-2030 m.“, – nurodė D.Kreivys.
Energiją gaminsime iš vėjo
Iki 2050-ųjų 100 proc. Lietuvoje suvartojamos energijos turi būti pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, nurodoma trečiadienį pristatytoje strategijoje.
„Jau 2030 m. yra didelė tikimybė, patys pilnai apsirūpinsime savo elektros energija. Pagal tuos projektus, kurie jau yra vystomi. O 2030 m. bus galimybė dalį elektros energijos eksportuoti“, – nurodė D.Kreivys.
Pagrindinis Lietuvos tikslas yra pasigaminti visą reikalingą elektros kiekį patiems, be to, tapti elektros eksportuotoja. Šiuo metu Lietuva yra per daug priklausoma nuo importuojamo iškastinio kuro.
2050 m. gamyba iš sausumos ir jūros vėjo elektrinių bus dominuojantis elektros gamybos šaltinis.
Teigiama, kad jau 2030-2035 m. Baltijos šalyse planuojamas energijos perteklius. Tokia prognozė remiasi tuo, kad nedidelių ekonomikų šalys turi labai daug atsinaujinančios energeikos potencialo.
„[Rusija, Baltarusija ir Ukraina] buvo pagrindinė energetikos išteklių eksportuotoja į Europą. Dingus šitam eksportui ir dekarbonizuojantis, natūralu, kad Centrinei Europai, kur yra pagrindiniai pramonės centrai, reikės labai daug elektros. <...> Tai yra didžiulė galimybė Lietuvai“, – nurodė D.Krevys.
Tuo tarpu Centrinei Europai prognozuojamas ženklus energijos deficitas – vien Vokietijai reikės 2000-3000 TWh elektros energijos per metus, skaičiuoja ministerija.
Plečiant Baltijos šalių elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių galimybes, čia per ateinančius 20-25 metų gali būti investuota iki 150 mlrd. eurų.
