Susitikime su „Orlen“ vadovais pirmadienį dalyvavo ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Įmonė Mažeikiuose, nepaisant vykstančio karo Ukrainoje, toliau investuoja į modernizaciją, kas yra labai svarbu, užtikrinant jos gyvybingumą dešimtmečiams į priekį. Įmonės vadovas užtikrino, kad įmonė naudoja ir naudos Saudo Arabijos naftą. Tai vienas iš tokių didžiausių įmonės pasiekimų, kad tokiu metu įmonė modernizuota tiek, kad gali nenaudoti rusiškos naftos“, – spaudos konferencijoje po susitikimo sakė D.Kreivys.
Kita aptarta tema, pasak ministro, buvo investicijos į elektros gamybos diversifikaciją.
„Daug kalbėjome apie galimas investicijas šioje srityje, įmonę labai domina investicijos į jūros vėjo parkus. Kaip minėjau vadovui, 2023 m. pabaigoje skelbsime pirmą konkursą jūros vėjo parkų vystymui. Pakvietėme aktyviai „PKN Orlen“ dalyvauti, jei bus galimybės, dirbti su lietuviškais partneriais“, – tvirtino ministras.
Pasak D.Kreivio, įmonė taip pat pranešė, kad investuos į 57 megavatų parką šalia gamyklos, kuri aprūpins įmonę elektra.
„Tai didelės investicijos ir tai rodo, kad įmonė Lietuvoje tikrai mato ateitį, dirba socialiai atsakingai ir mes esame patenkinti“, – akcentavo jis.
„PKN Orlen“ generalinis direktorius Danielis Obajtekas kalbėjo, kad įmonė diversifikacijai ir Rusijos naftos atsisakymui ruošėsi.
„Nematome daugiau galimybės naudoti rusiškos naftos“, – nurodė jis.
Susitikimo metu aptarta ir įmonės didžiausia investicija, siejama su gamykla Mažeikiuose – įrenginys, kuris leis giluminiu būdu perdirbti naftą.
„Tas sprendimas leis mums padidinti saugumą regione, nes naftos perdirbimo gamykla yra saugumo garantas tiek degalų tiekimo, tiek energetinio saugumo prasme ne tik Lietuvai, Lenkijai, bet ir visam regionui, nes produkcija iš Mažeikių tiekiama į Latviją, Estiją ir pasiekia Ukrainą“, – sakė „PKN Orlen“ vadovas.
D.Obajtekas: degalų kaina yra karo pasekmė
D.Kreivys užtikrino, kad Lietuva nenaudoja nei rusiškos žaliavinės naftos, nei naftos produktų.
„Lietuva pasigamina tiek kuro, kiek reikia, be to, turi valstybės rezervus, kurie gali būti naudojami atsiradus tam tikrai situacijai. Lietuva nenaudoja nei rusiškos naftos, nei dujų ir nefinansuoja rusų okupantų Ukrainoje“, – užtikrino energetikos ministras.
Tuo metu D.Obajetekas tiesiai neatsakė į klausimą apie tai, kiek galutiniam vartotojui pabrangs degalai, atsisakius rusiškos naftos.
„Reikia atsižvelgti į tai, kad vyksta karas ir kaina yra karo pasekmė. Mes, kaip sąžiningas verslas, negalime prisidėti prie ginkluotės, kurią galėtų naudoti agresorius, finansavimo. Bet svarbus solidarumas visos Europos skalėje, turi būti sudarytos lygios sąlygos visiems verslams, ypač naftos sektoriuje. Nes galime susidurti su situacija, kai turėsime konkuruoti su pigesniais degalais, kuriuos kažkas gamins iš rusiškos naftos“, – sakė „PKN Orlen“ vadovas.
„Tokia situacija gali būti, bet mes turime būtų sąmoningi, nenuleisti rankų ir visokeriopai remti pastangas tam kad atsiribotume nuo tų šaltinių iš Rusijos“, – pridūrė jis.