„Valstietis“ Valius Ąžuolas Vyriausybės pusvalandyje ministro D.Kreivio teiravosi dėl nepriklausomų elektros tiekėjų statuso. Jo teigimu, Jungtinėje Karalystėje pradėjus bankrutuoti elektros tiekėjams, žmonės lieka be sutarčių ir be elektros. Parlamentaras siūlė panaikinti antrame elektros liberalizavimo etape taikomas sankcijas ir terminus, kadangi, jo teigimu, pati ES terminų nenurodo. Tuo tarpu nereguliuojamų elektros tiekėjų rinką jis pavadino „laukiniais Vakarais“.
D.Kreivys į tai atsakė, kad Lietuva yra viena paskutinių šalių ES, kuri vykdo elektros rinkos liberalizavimą.
„Lietuvos tiekėjai siūlydami kainas turi savo draudimą ir tai jiems leidžia pasiūlyti mažesnes elektros kainas. Rinkose visąlaik būna, kad kažkas iš jos iškrenta. Šioje vietoje nėra problemos, nes ne tiekėjas dažniausiai lieka skolingas gyventojui, bet gyventojas tiekėjui“, – sakė ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju gyventojas gali pasirašyti sutartį su kitu tiekėju.
Ministras taip pat nesutiko su teiginiu, kad nepriklausomų tiekėjų kainos yra aukštesnės. „Jeigu pažiūrėsime po pirmo liberalizacijos etapo, žmonės, kurie turi sutartis, moka mažiau nei yra nustatyta reguliatoriaus. Ateityje tas kainų skirtumas bus dar ryškesnis“, – spėjo D.Kreivys.
Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas teiravosi D.Kreivio nuomonės dėl 9 proc. lengvatinių PVM dujų ir elektros tarifų, kuriuos įvesti kiek anksčiau siūlė jo partijos frakcija.
Ministras teigė, kad tokia priemonė yra patraukli, tačiau iškyla klausimų dėl jos socialinio teisingumo. Anot jo, tokia lengvata tektų visiems – tiek energetinį skurdą patiriantiems žmonėms, tiek pasiturintiems.
Jis pridūrė, kad mažinant PVM, kartu greičiausiai mažės ir pajamų surinkimas į biudžetą. Alternatyva tokiam siūlymui yra gausesnė tiesioginė parama energetiniame skurde gyvenantiems žmonėms.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius ministro klausė, ar bus atkreiptas dėmesys į privačių namų gyventojus, kuriems kuras taip pat brangsta.
„Kaip bus su tais gyventojais, kurie savo namus apšildo naudodami medienos granules ir anglį? Jau anglis pabrango 30 proc., granulės irgi 30 proc. Kaina tikriausiai nesumažės. Anglys į Lietuvą neatvežamos jau tris savaites“, – sakė parlamentaras.
D.Kreivys teigė, jog žmonėms, kūrenantiems taršius kuro išteklius, kitais metais bus skirta 110 mln. eurų paramos, skirtos pasikeisti katilus į efektyvesnius.
„Anglies kaina kyla, bet jos situacija yra tokia pati kaip granulių. Reikia keisti katilus. Negalime amžinai kūrenti anglimis. Angliniams katilams yra skiriami didžiuliai pinigai, kad jie būtų pakeisti“, – sakė ministras.
D.Kreivys: energetikos išteklių rinkoje susidarė „tobula audra“
Seimo nariams pristatydamas energetinę situaciją, D.Kreivys teigė, kad tai, kas vyksta šiandien, vaizdžiai galima apibūdinti kaip „tobulą audrą“. „Ji turi dvi savybes – kaip audra ji yra aukšto intensyvumo, antras dalykas, kaip žinome, ji nesitęs ilgai“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad COVID-19 krizės metu pasaulio gamyba susitraukė, tačiau ekonomikoms atsistatant, prireikė daug energetikos išteklių. Tad šiuo metų pasaulinėse rinkose energetinių išteklių paklausa nespėja su pasiūla.
„Matome keletą galimybių ir pokyčių. Dujų rinkose matome ryškų tiek suskystintų, tiek vamzdynais teikiamų dujų ilgalaikių kontraktų sumažėjimą. Vamzdžiais tiekiamų dujų rinkoje Rusija vykdo ilgalaikius įsipareigojimus, o trumpalaikių kontraktų visai neparduoda“, – aiškino jis.
Iš paskos dujoms juda ir elektros kainos. Jų augimo priežastimi D.Kreivys įvardijo apyvartinių taršos leidimų brangimą, laikiną vėjo ir hidroenergetikos išteklių sumažėjimą.
„Audra neturi ilgai tęstis. Šiandien matome, kad ateities sandoriuose, balandžio mėnesio dujų kainos yra dvigubai žemesnės nei šiandien. Norvegija yra pasiūliusi ES eksportuoti dvigubai daugiau dujų. Amerikiečių skalūninių dujų gamintojai pradeda įsijunginėti į rinką. Dujų poreikis turėtų susibalansuoti. Poreikis pavasarį bus žymiai mažesnis“, – teigė D.Kreivys.
Ruošiami įstatymo pakeitimai leis bausti aplaidžius administratorius
Ministro teigimu, šiuo metu įvairios valstybės institucijos ruošia naują tvarką, kuri leistų sušvelninti energetikos išteklių brangimo poveikį gyventojams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sieks užtikrinti, kad daugiau žmonių galėtų naudotis socialine apsauga patekus į socialinį skurdą. Energetikos ministerija yra pasiūliusi, kad pike esančias energetikos kainas gyventojams būtų galima išdėstyti per ilgesnį laikotarpį iki septynerių metų. Pasak ministro, tam šiuo metu yra rengiami įstatymai.
„Kadangi situacija yra pakankamai įtempta, beveik 500 tūkst. iš 750 tūkst. vartotojų nėra pasirinkę elektros tiekėjo, o laikas vis trumpesnis ir trumpesnis <...>, Vyriausybė pusmečiui atidėjo antro liberalizacijos etapo pabaigą“, – sakė ministras.
Kitais metais apie 300 mln. eurų bus skirta privačią energetiką skatinančioms priemonėms, iš kurių 164 mln. eurų atiteks gaminantiems vartotojams. Ši parama bus skiriama saulės elementų, baterijų, šilumos siurblių įsigijimui. Paramos taip pat sulauks gyventojai, kurie šildymo katilus norės keisti į našesnius, taip pat į šilumos siurblius.
„Skaičiuojama, kad kas ketvirta šeima Lietuvoje turėtų gauti paramą“, – sakė ministras.
D.Kreivys pridūrė, kad dalis biokuro rūšių, tokios kaip šakos ar kirtimų atliekos šiandien nepatenka į katilus, o lieka miškuose ir dažniausiai ten supūna. „Aplinkos apsaugos ministerija rengia visas reikalingas pataisas, kad visas biokuras nukeliautų į katilus. To pasekoje planuojama 10-15 proc. biokuro kainos korekcija žemyn. Jau šiai dienai miškų urėdijos nemažai yra padariusios ir manau, kad per artimiausias 3-4 savaites turėsime sutvarkytą visą sistemą“, – aiškino ministras.
Kita didelė problema – šilumos mazgų neefektyvumas, dėl ko vartotojus nepasiekia dalis tiekiamos šilumos. Ministro teigimu, Vilniuje apie 50 proc. šilumos mazgų šiandien nėra parengti šildymo sezonui. Šiuo metu ruošiami teisės aktai, kad tiems administratoriams, kurie delsia tvarkyti šilumos mazgus, būtų galima taikyti nuobaudas.
