Nors dėl Lietuvos pateiktų duomenų, pagrindžiančių baltarusiškos elektros patekimą į Baltijos šalis, detalesnių komentarų iš latvių kolegos D.Kreivys nesulaukė, ministras įsitikinęs, kad tolesni veiksmai bus koordinuojami ministrams susitikus gyvai. Toks susitikimas, pasak jo, planuojamas greitu laiku.
„Nupiešiau bendrą situaciją, latvių ministras pasakė, kad su duomenimis dar nėra susipažinęs, jie analizuojami. Man pažadėjo, kad sugrįš su atsakymais. Pateiktus duomenis jie vertina rimtai, galbūt todėl ir nenorėta komentuoti iškart“, – sakė D.Kreivys.
Žurnalistų paklaustas, ar patys latviai galėjo žinoti apie šią situaciją, energetikos ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ atlikta analizė buvo išsamesnė.
„Stebėjome šiuos srautus sąmoningai visame regione ir mūsų ekspertų analizė yra gilesnė, todėl ir pasidalinome ja su latviais“, – sakė jis.
Ministras taip pat pabrėžė, kad nepavykus sutarti dėl naujos metodikos, kuri užkardytų baltarusiškos elektros patekimą, Lietuva imtųsi priemonių, tačiau anksčiau išsakyta galimybė pasitraukti iš „NordPool“ nėra svarstoma.
„Drastiški sprendimai yra kraštutiniai, jie prie nieko gero negali privesti. Turėsime savų priemonių, tik jos bus ne tokios radikalios kaip pasitraukimas iš „Nordpool“, kuris nėra svarstomas. Turime darbo grupę, kuri svarsto įvairias teisines priemones. Blogiausiam variantui priemones turėsime pasiruošę, bet neprojektuojame blogiausio scenarijaus, tikime, kad susitarsime diplomatiškai. Nors ir buvome juos įspėję, galbūt po elektrinės paleidimo persiskirsčius srautams, patiems latviams atsivėrė nauja realybė“, – sakė ministras.
Susitikime aptartas ir sinchronizacijos klausimas
Susitikimo metu, energetikos ministras latvių kolegai pabrėžė, kad tai – ne politinis, o šalių saugumo klausimas, nes vartodamos Baltarusijoje pagamintą elektros energiją, jos finansuoja tolesnę Astravo atominės elektrinės statybą.
„Baltarusijos atominei elektrinei pradėjus eksportuoti elektros energiją, Baltijos šalyse suprekiautos energijos kiekis iš trečiųjų šalių padidėjo 3,5 karto, pralaidumo panaudojimas išaugo 4 kartus – tokia yra naujoji realybė. Ji prieštarauja mūsų bendram tikslui – neįsileisti į mūsų rinką nesaugios energijos", – susitikime kalbėjo D. Kreivys.
Jis akcentavo, jog ir toliau išlaikant tokį panaudojimą, vien į Lietuvą per metus bus importuota iki 7,1 TWh elektros energijos iš trečiųjų šalių. „Tai bene trys ketvirtadaliai Lietuvos energijos metinio poreikio, ir tai tiesiogiai stabdytų vietinės generacijos bei atsinaujinančios energijos vystymąsi", - pabrėžė jis.
D. Kreivys taip pat akcentavo, jog Baltarusijos AE grėsmę ES ir valstybėms narėms, vertinant saugumo, sveikatos ir aplinkosaugos klausimus, vakar priimtoje rezoliucijoje įvardijo ir Europos Parlamentas.
Lietuvos ir Latvijos ministrai taip pat aptarė Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais eigą. Ministrai sutarė, jog tiek vykdant sinchronizaciją, tiek sprendžiant elektros patekimo iš trečiųjų šalių užkardymą, būtina ir toliau išlaikyti Lietuvos ir Latvijos vienybę. Detaliai šiuos klausimus ministrai aptars susitikę gyvai, iš karto kai tik leis pandemijos sąlygotos aplinkybės.
Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuvos energetikos ministras tikisi, kad trijų šalių sistemų bandymas izoliuotu režimu įvyks 2023 metais.
Pasak Dainiaus Kreivio, norint sklandžiai užbaigti sinchronizavimą iki 2025 metų pabaigos, negalima palikti šio testo vėlesniam laikui.
„Akcentavau dar irgi labai svarbų momentą, kad turime spartinti sinchronizaciją, ypatingai mūsų nepriklausomo veikimo bandymus ir mūsų sistemų nepriklausomumo užtikrinimą ir tą būtina padaryti jau 2023 metais, kad galėtume pradėti derybas su Rusija dėl desinchronizacijos“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė D. Kreivys.
Pasak jo, jeigu bandymą Lietuva, Latvija ir Estija sumanytų atlikti tik nutiesus jūrinę jungtį „Harmony Link“ – 2025 metų pabaigoje, gali kilti nenumatytų kliūčių. Todėl reikia jau dabar ruoštis šiai operacijai, kartu derantis su Rusija bei sprendžiant kylančius klausimus.
„Susitarimuose dėl sinchronizacijos su kontinentine Europa yra punktas, kad susitarimai su Rusija yra reikalingi ir jie turi būti įgyvendinti – nes netgi darant nepriklausomo veikimo bandymą yra suprantama, kad ne visą laiką jisai ir pavyksta, visą laiką reikia turėti susitarimų su kita puse dėl ir pagalbos ir kitų dalykų“, – kalbėjo D. Kreivys.
Jis priminė, kad izoliuoto darbo bandymai vyksta ir Rusijos Karaliaučiaus srityje, o Lietuva yra pasiruošusi bei suteikia pagalbą, jeigu to reikia.
„Susitarimai vienokie ar kitokie su Rusija turės būti, – ne vien tiktai, kad mes pasakome „išeiname“ ir „viso gero“. (...) Išdiskutuoti visus tuos niuansus iki 2025 metų, kad paskui neturėtume siurprizų, kad Rusijos pusė iškels kažkokių reikalavimų, kurių mes negalėsime tuo metu labai greitai įvykdyti ar išspręsti“, – argumentavo minisras.
Į Lietuvą teka baltarusiška elektra, bet neaišku, kas gauna naudą
Trečiadienį Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ trečiadienį paskelbė duomenis, įrodančius, kad Baltarusijoje po Astravo atominės elektrinės paleidimo pagaminta elektra patenka į Lietuvą ir čia yra suvartojama. Tiesa, įstaiga neturi tikslių įrodymų, jog Baltarusija iš to turėtų finansinės naudos. Finansinės naudos klausimas Lietuvoje aktualus, nes Vilnius siekia boikotuoti Astravo elektros patekimą į šalies rinką, nenorėdamas, kad baltarusiai gautų naudos iš šio įtarimų dėl saugumo keliančio projekto.
„Litgrid“ įtarimų sukėlė tas faktas, kad baltarusiams pradėjus eksportuoti Astravo jėgainės elektrą, Baltijos šalyse suprekiautos elektros iš trečiųjų šalių kiekis išaugo pusketvirto karto.
Pasak „Litgrid“ sistemos valdymo departamento vadovo Giedriaus Radvilos bendrovės specialistai išsiaiškino, jog Astravui pradėjus veikti Baltijos šalių elektros infrastruktūra srautų tekėjimui naudojama žymiai intensyviau, o galiausiai buvo identifikuoti periodai, kai Baltarusijoje pagaminta elektra patenka į Lietuvą.
Šiuo metu Baltijos šalių prekyba elektra su trečiosiomis vyksta per Latvijos ir Rusijos jungtį. Baltijos šalių elektros biržoje „NordPool“ sudarius sandorį, Rusija įsipareigoja numatytu laiku rinkai pateikti sutartą kiekį elektros. Visgi, šalis eksportuotoja ne visada turi tokią galimybę.
„Tačiau yra situacijų ir gan dažnai, ypač kai Baltarusijos atominė elektrinė dirba ir Baltarusijos sistema yra perteklinė. Tad tas generatorius Rusijoje neužtikrina komercinio įsipareigojimo“, – trečiadienio spaudos konferencijoje tvirtino G.Radvila.
Jo teigimu, tada ir nutinka taip, jog Lietuvą elektra iš Baltarusijos pasiekia kaip fizinis srautas, kuris galiausiai suvartojamas.
„Turime pavyzdžių, kai iš Rusijos į Baltijos šalis atitekėjo nereikšmingas elektros kiekis, o Baltarusijos sistema tuo metu yra perteklinė (...) ir mes matome, kad sandorio įvykdymas, kurį prieš dieną sudarė Rusija, fiziškai yra įvykdomas ir tas srautas patenka į Lietuvą per Lietuvos ir Baltarusijos skerspjūvį“, – sakė G.Radvila.
Įspūdingos parduotos energijos apimtys – nuo trečdalio iki pusės srauto
Remdamasi „Litgrid“ duomenimis, Energetikos ministerija praėjusią savaitę paskelbė, kad vien per šių metų sausio 1–18 dienas baltarusiškos elektros energijos eksportas į Lietuvą sudarė 33 mln. kWh. Tai yra apie 17,5 proc. viso suprekiauto su Rusija kiekio per Latviją.
Sausio 21 dieną Astravo atominei elektrinei atnaujinus darbą, baltarusiškos elektros energijos eksportas į Lietuvą išaugo dar labiau: sausio 21–31 dieną jis sudarė 71 mln. kWh, arba 50 proc. viso per „Nord Pool Spot“ Latvijos prekybos elektra zonoje suprekiauto kiekio su Rusija, kuris realiai atitekėjo iš Baltarusijos.
Komentuodamas šiuos duomenis po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio, energetikos ministras D.Kreivys dar pridūrė, jog sausio 21–31 dienos sandorių nauda Baltarusijai siekė apie 4 mln. eurų.
„Litgrid“ ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovai sakė neturintys tiesioginių įrodymų, jog Baltarusija yra galutinė tokių prekybos schemų finansinės naudos gavėja.
Kelią prekiauti baltarusiška elektra atvėrė dabartinė metodika
Pagal pernykštį Baltijos šalių energetikos ministrų susitarimą, apibrėžiančio prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, Baltijos šalių prekyba vyksta išimtinai per Latvijos ir Rusijos jungtis, tačiau Lietuvos energetikos rinkos reguliuotojas atsisakė tvirtinti šį dokumentą.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) argumentavo, kad Baltijos šalių prekybai su trečiosiomis šalimis viršija Latvijos–Rusijos jungties pajėgumus, o tai atveria galimybes elektrai komerciniais tikslais tekėti per Lietuvos–Baltarusijos jungtį, kas pagal Lietuvos „antiastravinį“ įstatymą turėtų būti uždrausta.
Nepaisant to, kad Lietuvos VERT naujosios metodikos nepatvirtino, Latvija nuo rudens prekiauja elektra per Latvijos ir Rusijos jungtį.
Šių aplinkybių visuma skatino pareigūnus ir kai kuriuos politikus įtarinėti, jog minimas susitarimas dėl Baltijos šalių prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos atveria kelią Baltarusijai netiesiogiai prekiauti elektra su Lietuva, Latvija ir Estija.
