Apimančių solidarumo didinimo priemones, geriau koordinuojant bendrus dujų pirkimus, keitimąsi dujomis tarpvalstybiniu mastu, nustatant patikimus lyginamuosius kainų indeksus ir atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) plėtros spartinimo, priemones
Visos šios priemonės yra skirtos kovoti su išaugusiomis energijos kainomis.
Energetikos ministrai dėl dviejų teisinių pasiūlymų pasiekė bendrą supratimą, kad pasiekti derybų rezultatai yra pakankami, todėl jų tęsti nėra tikslinga. Taip pat sutarta, kad šių teisinių pasiūlymų tvirtinimas atidedamas iki kitos po dviejų savaičių vyksiančios neeilinės TTE tarybos, kurios metu bus siekiama politinio sutarimo ir patvirtinimo dėl pastarųjų teisės aktų pasiūlymų bei naujojo Europos Komisijos pasiūlymo dėl dujų kainos korekcinio mechanizmo.
Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad visi trys teisės aktų pasiūlymai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl turi būtų tvirtinami ir įgyvendinami kartu.
Europos Komisija, atsižvelgusi į valstybių narių diskusijas ir Europos Vadovų Tarybos pavedimus, lapkričio 22 d. pateikė teisinį pasiūlymą dėl dujų kainos korekcinio mechanizmo, kuriuo siekiama apsaugoti ES įmones ir namų ūkius nuo pernelyg didelių dujų kainų šuolių ES. Naujasis pasiūlymas numato automatines, trumpalaikes intervencijas į dujų rinkas itin didelių dujų kainų šuolių atvejais, esant tam tikroms sąlygoms. Viena svarbiausių sąlygų yra Europos Komisijos pasiūlyta apsauginė viršutinė kainų riba, sudaranti 275 Eur/MWh.
Toks Europos Komisijos pasiūlymas susilaukė daugelio ES valstybių narių, įskaitant Lietuvos, griežtos kritikos. Komentuodamas naująjį teisėkūros pasiūlymą, energetikos ministras įvardino kelias sąlygas, kurioms esant Europos Komisijos pasiūlytas mechanizmas galėtų turėti realų poveikį. „Pirma, siūlomos dujų kainos lubos neturėtų būti tokios, kad nepasikartotų rugpjūčio mėnesio dujų kainų šuoliai. Nustatant dujų kainų lubas taip pat būtina atsižvelgti į dujų kainas kitose tarptautinėse rinkose.
Antra, mechanizmas turėtų pradėti veikti automatiškai pasiekus nustatytą ribą ir nelaukiant papildomų Europos Komisijos ar kitų ES institucijų veiksmų ir sprendimų.
Trečia, jos turėtų būti taikomos bent iki 2023-2024 m. šildymo sezono pabaigos“, – posėdyje sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Jis taip pat akcentavo, jog būtina pasiekti galutinį sutarimą dar šiemet. „Energijos išteklių kainos rinkose šiek tiek sumažėjo, tačiau tai – ne priežastis atsipalaiduoti. Turime turėti instrumentus, kurie mus apsaugotų nuo panašaus energijos kainų šoko ateityje, kokį patyrėme šių metų rugpjūčio mėnesį“, – akcentavo ministras.
Siekiant mažinti išaugusias energijos kainas bei finansinę naštą visuomenei ir pramonei, TTE posėdyje ministrai iš principo pasiekė bendrą supratimą dėl solidarumo priemonių stiprinimo, užtikrinant dujų tiekimą pažeidžiamiems klientams, pavyzdžiui, namų ūkiams, centralizuotam šildymui ir pagrindinėms socialinėms paslaugoms, taip pat dujomis kūrenamoms elektrinėms, kai susidaro jų trūkumas kaimyninėse šalyse, taip pat geriau koordinuojant bendrus dujų pirkimus ir agreguojant dujų paklausą, taip siekiant padidinti ES valstybių narių perkamąją galią ir apsirūpinimą gamtinių dujų atsargomis.
Taryboje taip pat iš principo buvo pasiektas bendras supratimas dėl priemonių, kuriomis siekiama pagreitinti ir supaprastinti AEI plėtrai reikalingų leidimų išdavimą. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, tai galėtų pakeisti apie 14 mlrd. m3 rusiškų dujų ES suvartojimo jau kitais metais.
Teisėkūros pasiūlymas apima bendrojo pobūdžio priemones tokias, kaip AEI projektų pripažinimas kaip atitinkančius viršesnįjį visuomenės interesą, AEI jėgainių atnaujinimui skirtų leidimų išdavimo supaprastinimas, bei konkrečioms technologijoms taikomas priemones, pavyzdžiui, žymiai trumpesnį ir greitesnį leidimų išdavimą saulės energijos įrangai ant esamų konstrukcijų, nedidelio masto saulės energijos įrenginių, skirtų gaminantiems vartotojams, diegimo skatinimą bei spartinimą, bei šilumos siurblių diegimo sąlygų nustatymą.
„Lietuva jau kuris laikas skiria ypatingą dėmesį atsinaujinančios energetikos plėtrai. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, Lietuva pirmauja tarp Europos Sąjungos šalių pagal leidimų saulės elektrinėms išdavimo terminus, be to, valstybės finansavimo dėka gaminančių vartotojų skaičius šalyje per dvejus metus išaugo penkiagubai ir tuoj sieks 40 tūkstančių. teisės aktu bus suteikta daugiau lankstumo vystant žaliąją energetiką, tačiau didžiausią naudą jis duos ilguoju laikotarpiu. Tuo tarpu šiuo metu didžiausią dėmesį reikėtų skirti greitiems ir neatidėliotiniems sprendimams elektros energijos kainoms sumažinti“, – komentuoja D.Kreivys.
Kitas neeilinis TTE susitikimas numatomas gruodžio 13 d., kurio metu bus siekiama ministrų sutarimo dėl kainų korekcinio mechanizmo, kuris bus tvirtinamas kartu su jau aptartomis priemonėmis dėl solidarumo stiprinimo, bendrų dujų pirkimo koordinavimo, keitimosi dujomis tarpvalstybiniu mastu ir AEI plėtros spartinimo. Per ateinančias dvi savaites derybos dėl kainų korekcinio mechanizmo bus tęsiamos ES Tarybos formatuose.
