„Dėl Astravo atominės elektrinės elektros, kuri teka į Lietuvą ir yra parduodama mums, noriu pastebėti, kad šiai dienai turime visiškai tikslius duomenis, kiek tos elektros patenka į Lietuvą, kiek yra suprekiaujama ir tie skaičiai rytoj (trečiadienį – BNS) planuojami pateikti NSGK komitete“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė D.Kreivys.
Ministras teigė, kad su Latvija ir Estija tęsiamas dialogas dėl prekybos elektra su Rusija po to, kai Lietuva nepatvirtino naujos trišalės prekybos metodikos – šalis laiko, kad kol kas galioja 2018 metų metodika, pagal kurią Baltijos šalys po Astravo AE paleidimo neperka elektros iš Rusijos, išskyrus Karaliaučiaus sritį. Tuo metu Latvija vadovaujasi nauja metodika ir importuoja rusišką elektrą.
„Turėjome pirmus susitikimus BEMIP formatu su Latvijos ir Estijos viceministrais, kurie kuruoja energetiką, mūsų viceministras Albinas Zananavičius dalyvavo šitame formate, kartu dalyvavo Komisija (Europos Komisija – BNS). Tuos pirminius skaičius mes pranešėme – kad elektros kiekis, pratekantis per mūsų skerspjūvius, yra padidėjęs beveik keturis kartus ir tie skaičiai nėra priimtini“, – sakė D.Kreivys.
Elektros kiekis, pratekantis per mūsų skerspjūvius, yra padidėjęs beveik keturis kartus, – sakė D.Kreivys.
Seimo NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad Baltarusijoje pagaminta elektra sudaro apie 25 proc. į šalį importuojamos elektros.
„Jeigu 25 proc. visos elektros, ateinančios iš kitų šalių, iš importuojamos į Lietuvą, yra Astravo AE elektra, tai daug ar mažai? Nemažai turbūt“, – svarstė parlamentaras.
„Bus pateikti duomenys, kurie įrodo, kiek į Lietuvą patenka ir kiek yra suvartojama Astravo AE elektros. Įrodymais pagrįsti duomenys. Tie skaičiai paaiškės. Matysime, kad galiojanti (Latvijoje ir Estijoje – BNS) nepirkimo metodika neužkardo elektros patekimo“, – BNS teigė L.Kasčiūnas.
Pasak jo, taip pat bus aptariama, kokius veiksmus planuoja Seimas, Vyriausybė, Energetikos ministerija, kad situacija keistųsi.
„Eisime link naujos metodikos. Kalbėsime su kaimynais latviais ir estais, kad ta metodika būtų priimtina ir jiems. Nemanau, kad jau konkrečiai apie naują metodiką kalbėsime. Aptarsime tik vaizdą, susijusį su elektros patekimu ir aptarsime konkrečius žingsnius strateginiame lygmenyje, ką daryti toliau – kaip užkardyti tą elektros patekimą“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Matysime, kad galiojanti (Latvijoje ir Estijoje – BNS) nepirkimo metodika neužkardo elektros patekimo, – teigė L.Kasčiūnas.
„Sutarėme, kad sugrįšime toliau į derybas ir pokalbius po vasario vidurio, kuomet mes iš Vyriausybės komisijos (premjerės vadovaujama Astravo AE elektros boikoto ir elektros tinklų sinchronizavimo su Europa koordinavimo komisija – BNS) gausime tolesnį mandatą deryboms“, – sakė ministras D.Kreivys.
Pasak ministro, šiuo metu ministerijoje tęsia darbą ir speciali šiems klausimams skirta darbo grupė.
„Darbo grupė ministerijoje dirba savo darbą, planuojame, kad iki (vasario – BNS) vidurio mes turėsime visą aiškų priemonių planą“, – sakė ministras.
Europos Komisijos (EK) Energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Massimas Garribba sausį teigė, kad nors Latvija ir toliau prekiauja elektra su Rusija, bet prekyba baltarusiška elektra nevyksta.
Jis priminė, kad Komisija aktyviai dalyvauja Baltijos šalims toliau tęsiant diskusijas dėl trišalių veiksmų prekiaujant elektra su Rusija.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) vienintelė iš Baltijos šalių kol kas nepatvirtino naujos prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos, nes ji esą neužkerta kelio prekiauti baltarusiška elektra.
Tačiau Latvijos ir Estijos reguliuotojams patvirtinus, šalys jau taiko naują metodiką – Latvija pagal ją pradėjo prekiauti su Rusija iš karto po to, kai Lietuva pernai lapkričio pradžioje nutraukė prekybą su Baltarusija, įjungus Astravo AE.
