„Lietuva šiuo metu skaičiuoja terminalo išdujinimo pajėgumų išplėtimo kaštus. Jeigu ekonominiai paskaičiavimai ir galimybės leis, Lietuva išplės terminalą“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo ministras.
Anot jo, toks variantas būtų pats greičiausias ir pigiausias.
„Tai yra Lietuvos sprendimas. Tai yra ir įmonės („Klaipėdos nafta“ – 15min) sprendimas, nes tai yra ekonominės grąžos klausimas. Tai yra daugiau negu reikia Lietuvai, o jei tai yra daugiau nei reikia Lietuvai, tai yra komercija“, – sakė ministras.
Ministras pabrėžė, kad terminalo plėtimas yra investicija, todėl tai priklausys nuo galimo atsiperkamumo.
„Įmonės reikalas pasiskaičiuoti grąžą ir nuspręsti, ar investuoti, ar ne“, – kalbėjo D.Kreivys.
Paklaustas, ar terminalo plėtimui turės įtakos Estijos ir Latvijos sprendimai dėl SGD perspektyvos, ministras teigė, kad galimybė plėsti terminalą svarstoma numatant, kad dujų poreikis augs visame regione.
Gegužę bus atidaryta Lietuvos ir Lenkijos dujų tinklus sujungsianti GIPL jungtis, kuria dujos iš Klaipėdos terminalo galės tekėti ir į Lenkiją.
D.Kreivys pridūrė turintis žinių, kad „artimiausiu metu“ Estijoje gali atsirasti naujas SGD terminalas.
„Kadangi nemažai turi paruošiamųjų darbų padarytų, gali būti, kad terminalas Estijoje gali atsirasti greitu metu. Apie tai mane informavo Estijos ministras prieš savaitę“, – kalbėjo D.Kreivys.
Šeštadienį ministerija paskelbė, kad Lietuva visiškai atsisakė pirkti rusiškas vamzdynais tiekiamas dujas. Nuo šiol visos Lietuvos rinkai reikalingos dujos bus importuojamos per SGD terminalą.
Didžiausi rusiškų dujų pirkėjai iki šiol buvo valstybės valdoma energetikos įmonė „Ignitis“ ir azoto trąšų gamintoja „Achema“, dujas pirko ir keletas smulkesnių šalies įmonių.
Būtent privačių įmonių sprendimas nebepirkti dujų iš Rusijos leidžia teigti, kad Lietuva atsisakė rusiškų dujų importo. Egzistuoja galimybė, kad kuri nors iš įmonių persigalvos ir ilgainiui vėl pradės pirkti rusiškas dujas, už jas mokėdama rubliais.
Tokiu atveju, Vyriausybė būtų priversta reaguoti, sakė ministras.
„Man sunku įsivaizduoti įmones, finansuojančias nekaltų žmonių žudynes Ukrainoje, todėl, jeigu reikės, Vyriausybė priims atitinkamus sprendimus. Kol kas to nematome“, – teigė D.Kreivys.
Siekiant patenkinti Baltijos šalių klientų poreikius, Klaipėdos SGD terminalas kiekvieną mėnesį sulaukia trijų dujas vežančių laivų. Anot ministro, Lietuvai reikėtų tik pusės to dujų kiekio, kuris šiandien patenka į terminalą.
