Pasak Dainiaus Kreivio, atlikus kaštų ir naudos analizę bus priimami sprendimai, ar tuose taškuose keisti oro linijas požeminėmis kabelinėmis.
„Mes paprašėme labai aiškiai ESO grupės, kad būtų paruoštas taip vadinamų raudonųjų karštųjų taškų žemėlapis, kuriame yra didelė tikimybė, kad esant stichinei nelaimei nutrūks elektra ir per tą tašką yra užmaitinamas didžiulis kiekis žmonių“, – po susitikimo su „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovu Mindaugu Keizeriu žurnalistams sakė D.Kreivys.
„Yra pažadėta, kad būtent tie raudonieji kritiniai taškai bus žemėlapyje sudėti ir bus pateikti ir sprendžiant pagal tuos taškus ir atitinkamai darant kaštų ir naudos analizę bus sprendžiamas jų kabeliavimas“, – kalbėjo jis.
Pasak ministro, lėšų linijų kabeliavimui pakanka, o dabar svarbiausia – nustatyti prioritetines zonas pagal aiškius kriterijus – kur yra didžiausia avarijų tikimybė ir kartu skaudžiausios pasekmės.
M.Keizeris susitikimą pavadino išsamiu. Pasak jo, sutarta, kad reikalingas kompleksinis planas, kuris savyje apimtų tiek kabeliavimo sprendimus, tiek kitus, susijusius su miško tvarkymu ir galimybės medžiams užvirsti ant linijų mažinimu.
ESO vadovo teigimu, ministrui pristatyta, kaip šiuo metu bendrovė reitinguoja linijas, kurias tikslinga kabeliuoti. Dabar bus ieškomos galimybės tai optimizuoti.
Tarp minėtų kriterijų yra: vietovės, kur yra 10 kV linija, miškingumas, taip pat prie linijos prijungtų klientų skaičius ir taip pat vertinamas istorinis aspektas – kiek jau buvę iki tol sutrikimų dėl medžių.
Bet kadangi yra keletas šitų susijusių kriterijų, reikia rasti tą geriausią balansą tarp jų, – sakė M.Keizeris.
„Bet kadangi yra keletas šitų susijusių kriterijų, reikia rasti tą geriausią balansą tarp jų. Nes vienais atvejais apsimoka kabeliuoti atskirus vienos linijos ruožus, kitais atvejais – visą liniją. Sutarėme, kad dar kartą peržiūrėsime šitą žemėlapį, taip įvardinkime vaizdžiau tą raudonų zonų žemėlapį arba tokį prioritetinį ir ieškosime racionalesnių sprendimų“, – BNS sakė M.Keizeris.
Pagal ilgalaikį ESO investicijų planą, per 10 metų planuojama papildomai įrengti 11 tūkst. kilometrų požeminių kabelių – šis prioritetas yra numatytas ir patvirtintas ilgalaikiame investicijų plane, atitinkamai kabelinės linijos miške sudarys 67 proc. tinklo (dabar nesiekia 40 proc.).
Tarp kitų priemonių: proskynų platinimas, generatoriai, statybos tvarkų peržiūra
ESO pasiūlius Energetikos ir Aplinkos ministerijoms platinti proskynas, D.Kreivys sako, jog keliamas tikslas iškirsti didžiausius medžius, kurie griūdami gali užkristi ant linijų.
„Turbūt šiai dienai derinimas yra likęs Aplinkos ministerijoje. Pagrindinis tikslas yra tai, kad 10 metrų spinduliu 10 metrų medžiai turi būti išpjauti, kad jie griūdami neužverstų laidų – ne visi medžiai, bet patys aukščiausi, didžiausi medžiai“, – sakė energetikos ministras.
D.Kreivys patikino, jog bus stengiamasi, kad sprendimai neužtruktų – anot jo, kalbama apie 5,8 tūkst. hektarų miško, kurį reikia aptvarkyti ir tai yra iššūkis ne tik aplinkosaugos, bet ir logistikos, kaštų prasme.
Pagrindinis tikslas yra tai, kad 10 metrų spinduliu 10 metrų medžiai turi būti išpjauti, kad jie griūdami neužverstų laidų, – sakė D.Kreivys.
ESO skaičiavimu, proskynų platinimas ir medžių šalinimas galėtų kainuoti 50-60 mln. eurų, kai visų oro linijų pakeitimas požeminėmis kainuotų 2,5 mlrd. eurų.
Elektros tiekimą užtikrinti, anot ministro, galėtų ir generatoriai, tačiau kol kas neaišku, koks būtų šios priemonės finansavimo ir galimo kompensavimo gyventojams mechanizmas. Tai turėtų paaiškėti per kelias savaites.
„Turėtų ypač nutolę gyventojai, tie, kurie užsimaitina turbūt vienintele linija ir yra vieninteliai per tą liniją gavėjai elektros – jie turėtų būti aprūpinti arba dalinai kompensuota jiems už generatorių įsigijimą“, – sakė D.Kreivys.
D.Kreivio teigimu, reikėtų pakeisti ir statybos normatyvus, kad statant atokiai esančius pastatus vertėtų iš karto svarstyti apie generatorius.
„Galbūt reikėtų pakeisti statybos normatyvus, STR'us, kad tokie nutolę ypatingai pastatai, kurie užsimaitina per miškus einančiomis linijomis ir panašiai, irgi galbūt statant juos naujai, turėtų atskirus generatorius, kurie įsijungtų esant nepaprastai padėčiai“, – dėstė ministras.
Energetikos ministerija pranešime teigia ketinanti peržiūrėti elektros instaliacijos įrengimo reglamentavimą, sudarantį pareigą buitiniams vartotojams, ypač nutolusiose taškuose, prijungti elektros generatorius, esant stichiniams reiškiniams ir masiniams sutrikimams – tai būtų taikoma tik naujiems vartotojams.
M.Keizeris antradienį po susitikimo BNS sakė, kad labai svarbu iš anksto suderinti įvairių institucijų darbą, siekiant operatyviau reaguoti į gedimus.
Reikalingas, matyt, sklandesnis, glaudesnis ir iš anksto nustatytas bendradarbiavimas, – sakė M.Keizeris.
„Teko įsitikinti, kad reikalingas, matyt, sklandesnis, glaudesnis ir iš anksto nustatytas bendradarbiavimas tiek su kelius prižiūrinčiomis institucijomis, su savivalda, su seniūnijomis, nes tikrai turėjome didžiules problemas privažiuoti prie linijų. Čia viena dalis. Ir, matyt, reikalingi iš anksto suderinti, koordinuoti veiksmai su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, miškų urėdijomis“, – sakė ESO vadovas.
Pasak ministro, naujas susitikimas su ESO atstovais planuojamas po dviejų savaičių. Bendrovė taip pat ketina įvertinti išmoktas po stichijos pamokas.
ESO skelbė, kad nuo sausio 25 dienos įskaitant trumpalaikius ir pasikartojančius gedimus, elektros tiekimas buvo nutrūkęs ir atnaujintas apie 520 tūkst. namų ūkių. Šalinant gedimus dalyvavo 200-250 brigadų, jose dirbo apie 600 žmonių.
