Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

D.Kreivys: viskas pagal planą – rugpjūtį pranešime Rusijai apie BRELL sutarties nutraukimą

Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė komisija penktadienį aptarė pasirengimą 2025-ųjų vasarį numatytam Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.
„Litgrid“ pastotėjė Alytuje pristatyti pirmieji sinchroniniai kompensatoriai jungčiai su kontinentinės Europos tinklais
„Litgrid“ pastotėjė Alytuje pristatyti pirmieji sinchroniniai kompensatoriai jungčiai su kontinentinės Europos tinklais / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

Lietuva, Latvija ir Estija pasitraukti iš BRELL sutarties (veikimą rusiškoje elektros sistemoje reglamentuojanti Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos operatorių sutartis – BNS) ketina šių metų rugpjūtį – likus pusmečiui iki sinchronizavimo.

„Šiandien Sinchronizacijos komisijai pristatėme, kaip Lietuvai sekasi pasirengimas sinchronizacijai su Europos tinklais (ir tuo pačiu atsijungimas nuo sovietinio žiedo).

Viskas vyksta pagal planą. Rugpjūtį pranešime rusijai apie BRELL sutarties nutraukimą, o 2025 m. vasarį po Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymo prisijungsime prie kontinentinės Europos tinklų.

Šie metai yra kertiniai, nes bus užbaigtos reikalingos procedūros Baltijos šalių sinchroninio veikimo pradžiai bei baigti likę svarbūs projektai: sinchroninių kompensatorių įrengimas bei Neries transformatorių pastotės rekonstrukcija“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Pernai rugpjūtį Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo iki 2025 metų vasario sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.

Anksčiau sinchronizuotis su Europa buvo numatyta iki 2025 metų pabaigos.

Komisijoje buvo aptartas ir Lenkiją bei Lietuvą sujungsiančios „Harmony Link“ jungties sausumoje projektas.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Dainius Kreivys
Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Dainius Kreivys

Didžiausią ir vieną svarbiausių laikomą Baltijos šalių energetinės integracijos su Europa projektą – „Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą abiejų šalių tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.

Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti anksčiau – 2028 metais, o didžioji jos dalis būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“. Dėl to gruodį sutarė EK, Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.

Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų – europinė parama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai