Tuo metu, anot jo, ar grupė dalyvaus antrajame, su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcione, lems pirmojo aukciono rezultatas bei finansinės grupės galimybės. Antrą aukcioną ketinama skelbti rugpjūtį ar rugsėjį.
„Kalbant apie jūrinio vėjo parko projektą Lietuvoje, kurio aukcionas bus paskelbtas pavasarį, mes aktyviai jam ruošiamės ir dalyvausime jame kartu su mūsų partneriu „Ocean Winds“, – 2022 metų veiklos rezultatų pristatyme antradienį sakė D.Maikštėnas.
„Kalbant apie jūrinio vėjo parko projektą Lietuvoje, kurio konkursas bus paskelbtas rugpjūtį, mūsų dalyvavimas priklausys nuo pavasarį vyksiančio konkurso rezultatų“, – pridūrė jis.
Pasak „Ignitis grupės“ vadovo, jei bendrovė laimės pirmąjį aukcioną, priimant sprendimą dėl dalyvavimo antrajame bus vertinamos finansinės galimybės.
„Jeigu mums nepasiseks pavasarį vyksiančiame konkurse, mes dalyvausime rudens aukcione. Kita vertus, jeigu mums pasiseks pavasarį, mes jau būsime pasiekę savo tikslą, tačiau įvertinsime savo finansines galimybes dalyvauti konkurse rudenį“, – teigė D.Maikštėnas.
Pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkursą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų skelbti kovo 30 dieną.
Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė anksčiau teigė, jog pirmuoju konkursu aktyviai domisi tiek Lietuvos, tiek užsienio bendrovės, o jį laimės vystytojas, kuris pasiūlys didžiausią mokestį valstybei.
Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad valstybės lūkestis rengiant vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje aukcionus yra valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis“ sėkmė.
„Ignitis grupė“ dar 2020 metų rugsėjį paskelbė pasirinkusi strateginę partnerę jūros vėjo parkų projektams – vieną didžiausių jų vystytojų pasaulyje „Ocean Winds“, kurią taip pat metais įkūrė Europos energetikos lyderės „Engie“ bei EDPR, tuo metu valdžiusios apie 30 GW galios atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pajėgumus visame pasaulyje. „Ocean Winds“ būstinė yra Madride, Ispanijoje.
Pirmajame konkurse galės dalyvauti bendrovės, kurių vidutinės paskutinių trejų metų pajamos sieks bent 250 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – bent 20 proc. projekto vertės. Konkurse dalyvaujant įmonių konsorciumui bus vertinamos bendros jų metinės pajamos bei kapitalas.
Be to, konkurso dalyviai turi būti išvystę bent vieną didesnę nei 150 MW galios jūrinę elektrinę arba turėti leidimą joje gaminti elektrą. Vystytojai taip pat turės remti su parko jūrine teritorija besiribojančių savivaldybių vietos bendruomenes, skirti bent 5 mln. eurų aplinkos apsaugai.
Antrąjį 700 MW galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų.
