Pasak „Lietuvos energijos“ vadovo Daliaus Misiūno, nors obligacijos bendrovei yra naujas instrumentas investicijoms finansuoti, sėkminga emisija tikrai suteikia pagrindo panašius veiksmus planuoti ir ateityje.
„Aišku, pasiskolinome pakankamai ženklią 300 mln. eurų sumą ir manome, kad šių lėšų turėtų pakakti šiems ir kitiems metams, Vis dėlto, priklausomai nuo to, kaip atrodys mūsų investicinė programa, jau antroje 2018-ųjų pusėje arba 2019 metais būtų galima sugrįžti (į finansų rinkas – BNS) ir galvoti apie sekantį žingsnį“, – BMS sakė D.Misiūnas.
„Tikrai neblogai žinome, kokios yra mūsų einamosios investicijos, bet tuo pačiu metu stebime rinką ir vertiname, pavyzdžiui, įvairius įsigijimų variantus. Esant tokiam scenarijui, toks finansavimo poreikis atsirastų anksčiau“, – pridūrė jis.
Pasak D.Misiūno, lėšos už obligacijų emisiją bus naudojamos trims pagrindinėms investicijų sritims finansuoti.
„Maždaug 100 mln. eurų bus skirta elektros skirstomojo tinklo investicijoms, 70 mln. eurų bus panaudota turimoms vėjo jėgainių paskoloms, kurias yra suteikę komerciniai bankai, refinansuoti. Apie 130 mln. eurų bus skirta mūsų kogeneracinių jėgainių projektams finansuoti, šias lėšas naudojant kartu su Europos investicijų banko suteikta paskola“, – sakė „Lietuvos energijos“ vadovas.
Pasak jo, apie investicinius projektus, kuriems finansuoti „Lietuvos energija“ galėtų skolintis 2018-2019 metais, konkrečiai kalbėti dar anksti.
„Mes turime ir vėjo jėgainių parko Kruonyje plėtros planus, ir kitų vėjo jėgainių projektų planus, kurie priklausys ir nuo to, kaip bus dėliojama valstybės politika, kadangi nauja energetikos strategija akcentuoja tą dalyką. Tikrai matome nemažą potencialą vėjo energetikoje, jos plėtroje“, – aiškino D.Misiūnas
Jo teigimu, taip pat planuojamos tolesnės investicijos į elektros skirstomąjį tinklą, įskaitant ir išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą.
„Taip pat galime kalbėti ir apie bet kurias kitas potencialias investicijas, galinčias pasirodyti horizonte“, – sakė D.Misiūnas.
Anot jo, saulės energetiką, į kurią „Lietuvos energija“ šiuo metu nėra investavusi, bendrovė visų pirma vertina kaip „individualią, gaminančių vartotojų sritį“, kai vartotojai elektros energiją gaminasi patys ir naudoja savo reikmės, o esant jos pertekliui – atiduoda į tinklą.
„Šioje vietoje matytume savo rolę padedant investuoti, padedant įsirengti (saulės elektrines – BNS). Turime bendrovę Energijos sprendimų centras, kuri užsiima ESCO (energijos taupymo sprendimų finansavimo – BNS) paslaugomis, įskaitant ir saulės jėgainių įrengimu gaminantiems vartotojams“, – BNS tvirtino D.Misiūnas.
Pasak jo, svarstoma apie finansavimo paslaugą, kai vartotojui yra įrengiama saulės elektrinė, o pastarasis šias lėšas išmoka per tam tikrą laiką. Anot „Lietuvos energijos“ vadovo, tokia schema galėtų naudotis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
„Ruošiame tokį produktą, kalbame su keliais konkrečiais klientais, kaip tai galėtų atrodyti. (...) Greičiausiai, pirmieji pavyzdžiai bus juridiniai asmenys, manau, dar šiemet turime galimybių tai padaryti“, – sakė D.Misiūnas.
„Lietuvos energija“ praėjusią savaitę vidaus ir užsienio finansų rinkose 300 mln. eurų nominalios vertės žaliųjų obligacijų emisiją, į kurią daugiausiai investavo Vokietijos, Suomijos, Prancūzijos bei Lietuvos instituciniai investuotojai – investiciniai ir pensijų fondai, bankai bei draudimo bendrovės.
Už 10 metų trukmės obligacijas bus mokama 2 proc. metinių palūkanų, jos išplatintos su 2,193 proc. pajamingumu. Išplatintas obligacijas ketinama listinguoti Liuksemburgo ir „Nasdaq“ Vilniaus vertybinių popierių biržose.
Birželio pabaigoje tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor's“ suteikė „Lietuvos energijai“ BBB+ kredito reitingą su stabilia perspektyva. Toks pats reitingas suteiktas ir bendrovės obligacijoms.
