„Tai liečia energetinės priklausomybės mažinimą ir tiekimo šaltinių diversifikavimą. Tai ypač svarbu „Nord Stream 2“ projektui. Ir kiekviena nauja infrastruktūra turi taip pat atitikti Trečiojo energetikos paketo ir kitų teisės aktų kriterijus“, – spaudos konferencijoje po ES lyderių susitikimo kalbėjo D.Tuskas.
Atsakydamas į klausimus jis patvirtino, jog Europos Taryba kai kurių ES narių prašymu svarstė „Nord Stream 2“ projekto perspektyvas.
„Europos Komisija mus informavo, jog įgyvendinus „Nord Stream“ plėtros projektą, šiuo vamzdynu tekėtų 80 proc. iš Rusijos importuojamų dujų, Rusijos koncernas „Gazprom“ įgytų dominuojančią padėtį Vokietijos rinkoje, užimdamas 60 proc. jos“, – pabrėžė Europos Tarybos vadovas.
Jo žodžiais, „Nord Stream 2“ projektas kertasi su ES tikslais mažinti energetinę priklausomybę ir diversifikuoti šaltinius.
Pasak D.Tusko, šio projekto teisinį ir techninį vertinimą atlikusi Europos Komisija spręs, ar ši iniciatyva atitinka ES tikslus. Be to, bus nuspręsta, ar šis projektas turi įgyti ES ir jos narių politinę bei finansinę paramą.
D.Tusko teigimu, „Nord Stream“ plėtros projektas turi ir geopolitinį aspektą – Ukraina neteks dujų tranzito šalies statuso, o Bulgarijai, Čekijai ir Italijai gali kilti klausimas, kodėl Rusijos eksporto dujotiekio per Juodąją jūrą į Pietų Europą projektas „South Stream“ buvo atmestas, o „Nord Stream 2“ – priimtinas.
„Tačiau pirmiausia turi būti gerbiamos mūsų taisyklės, Europos teisė – tai absoliutus prioritetas“, – pabrėžė Europos Tarybos vadovas.
Rugsėjį „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės „New European Pipeline“, kuri įgyvendintų Baltijos jūrą kertančio 10 mlrd. eurų vertės dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektą. Iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas „Nord Stream“ gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.
