Daivio Virbicko,ki 2026 m. strateginiams ir tinklo atnaujinimo projektams įgyvendinti reikės vidutiniškai po 60 mln. eurų kasmet.
„Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais yra svarbiausias strateginis prioritetas ir ilgalaikio sistemos patikimumo užtikrinimo priemonė“, – teigia jis.
Per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje pradės veikti dvi naujos 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo oro linijos. Dvigrandės linijos, einančios nuo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės iki Alytaus, statybos darbai bus baigti šiemet. Be to, nauja, maždaug 60 kilometrų ilgio, linija planuojama ir aplink Vilnių.
„Itin svarbūs ir sinchronizacijai reikalingi projektai jau vykdomi rytinėje Lietuvos dalyje – kitąmet bus pradėta rekonstruoti 330 kV oro linija nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus pastotės, rengiamasi optimizuoti šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo mazgą“, – teigiama pranešime.
„Litgrid“ prognozuoja, kad kasmet elektros vartojimas Lietuvoje augs po 1 proc. ir 2026 m. gali siekti nuo 12 iki 13,4 TWh. Kadangi elektrinių plėtra yra lėtesnė nei elektros poreikio augimas, Lietuva ir toliau išliks importuojančia šalimi.
Šiemet pirmą kartą nevertinome galimos naujos atominės elektrinės statybos ir tai dar labiau išryškino elektros gamybos Lietuvoje trūkumus.
„Šiemet pirmą kartą nevertinome galimos naujos atominės elektrinės statybos ir tai dar labiau išryškino elektros gamybos Lietuvoje trūkumus. Investicijos į naujas elektrines yra būtinos, kad elektros sistema būtų pasirengusi augančiam elektros vartojimui, o sprendimai turėtų būti priimami greičiau. Rinkos sąlygos užtikrina, kad dabar trūkstamus 500 megavatų galios importuojame, tačiau nuo 2025 m. pradės trūkti vietinių elektrinių galių sisteminėms paslaugoms“, – sakė D.Virbickas.
Lietuvos elektros perdavimo tinklų dešimties metų perdavimo tinklo plėtros planas ruošiamas ir atnaujinimas kiekvienais metais, jame įtraukti visi reikšmingi pokyčiai, susiję su elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūros įrenginiais.
