„Nežinoti, kokių turime išteklių, yra didžiulė klaida, ir labai brangi klaida. Mums reikia suprasti, kad su tokia energetikos politika Europos Sąjungoje mes šaudome sau į kojas ir būsime vis mažiau ir mažiau konkurencingi, o mūsų atsigavimas bus daug sudėtingesnis, daug brangesnis mūsų žmonėms“, – interviu portalui euractiv.com teigė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, susidaro įspūdis, kad bijoma išsiaiškinti, kokius išteklius turi Europa.
„Pirmiausia, mes turime žinoti, ką turime Europoje. Atrodo, kad bijome išsiaiškinti, ką iš tikro turime. Kalbant apie skalūnų dujas, yra susidariusi išankstinė nuomonė, kad galbūt jos yra nesaugios. Bet pasaulio dujų sektorius yra ties revoliucinių pokyčių riba“, – sakė šalies vadovė.
Pasak D.Grybauskaitės, susidaro įspūdis, kad bijoma išsiaiškinti, kokius išteklius turi Europa.
Ji tikino, jog skalūnų dujos pakeis visą rinką ir, jei Europa nepradės išgauti dujų, jas šalims pardavinės JAV, todėl Europos šalys turi suskubti statyti dujų terminalus.
„Mažiau nei po dvejų metų, jei mes nepradėsime plėtoti skalūnų gavybos Europoje, Jungtinės Amerikos Valstijos pradės skalūnų dujas, kurios jau šiandien yra tris keturis kartus pigesnės nei įprastos dujos, gabenamos dujotiekiais sausuma, pardavinėti kitoms šalims. Manau, kad tai pakeis pasaulio dujų sektorių, nes suskystintos dujos nebus prieinamos visur, ir mes turime labai greit statyti energetikos terminalus, jei, pavyzdžiui, nenorime būti priklausomi nuo Rusijos išteklių“, – tikino D.Grybauskaitė.
Anot jos, Norvegija taip pat pasirengusi aprūpinti Europą dujomis, todėl bendrijos narės turi pasiruošti visiškai kitokiai konkurencijai.
„Norvegija yra pasiruošusi aprūpinti Europą suskystintomis dujomis, ne skalūnų dujomis. Ir konkurencija po dvejų trejų metų bus visiškai kitokia. Dujų sektorius atrodys visiškai kitaip ir mes, europiečiai, turime būti tam pasirengę, nes šiandien energetikos kainos Europoje ir visiškai nekonkurencingos. Mes mokame daug ir tai kelia pavojų mūsų atsigavimui ir plėtrai“, – teigė prezidentė.
„Mums reikia investuoti į tarpusavio susijungimą ir į saugumą bei išteklių diversifikaciją. Tai taip pat reiškia, kad galėsime priimti suskystintas dujas iš visur – Norvegijos ar Jungtinių Valstijų. Jeigu norime trumpuoju arba vidutiniu laikotarpiu būti mažiau priklausomi, turime tyrinėti, ką patys turime. Lietuvoje yra galimybių, kad turime kažką – skalūnų dujų arba naftos – bet šiek tiek bijome tyrinėti, kaip kad ir visa Europa bando atidėti šį klausimą“, – pridūrė D.Grybauskaitė.
Lietuvoje paskelbus skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkursą, tam ėmėsi priešintis vietinės bendrovės ir „žaliųjų“ atstovai, teigdami, kad skalūnų dujų gavybą užterš aplinką.
Seimas gegužės pradžioje priėmė įstatymų pataisas, kurios nustato tvarką, kaip Lietuvoje galės būti ieškomos ir išgaunamos skalūnų dujos. Politikai yra sutarę, kad su skalūnų dujų žvalgybos konkursą Šilutės-Tauragės plote laimėjusia JAV energetikos kompanija „Chevron“ sutartis turi būti pasirašyta po šių pataisų priėmimo.
Tačiau aplinkos ministras Valentinas Mazuronis BNS yra sakęs, kad „Chevron“ paprašė daugiau laiko susipažinti su Seimo sprendimais. Bendrovė paprašė atidėti skalūnų dujų žvalgybos konkurso komisijos sprendimą, kad galėtų susipažinti su įstatymų pakeitimais.
Su premjeru Algirdu Butkevičiumi „Chevron“ atstovai susitinka antradienį.
