Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM S.A. pasirašė trišalę sutartį su Europos Sąjungos (ES) Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) dėl ES finansinės paramos projekto veiklai „Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statyba įskaitant papildomą infrastruktūrą“ finansuoti.
Pasirašant susitarimą dėl GIPL finansavimo, dalyvavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerai Laimdota Straujuma, Taavi Roivas ir Ewa Kopacz, taip pat Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
Istorinis lūžis
Padarėte galą Baltijos valstybių energetinei izoliacijai, – sakė J.C.Junckeris.
„Ką tik įvyko tikras lūžis. Tapote istorijos liudininkai. Tai pirmasis toks projektas istorijoje, kuris tiesiogiai Baltijos valstybes sujungia su likusia Europos rinka. Padarėte galą Baltijos valstybių energetinei izoliacijai ir ilgalaikei priklausomybei nuo vieno vienintelio tiekėjo“, – po sutarties pasirašymo kalbėjo Europos Komisijos pirmininkas J.C.Junckeris.
Lietuvos prezidentės D.Grybauskaitės teigimu, nutiesus šį dujotiekį, konkurencija Europos Sąjungoje padidės.
„Prieš 11 metų galėjome tik pasvajoti, kad įstosime į Europos Sąjungą. Šiandien pasirašėme susitarimą dėl paskutinės dujų jungties tarp Baltijos valstybių ir likusios Europos Sąjungos. (…) Noriu padėkoti politikams, kurie noriai kovojo už šį tikslą. Dėkoju Europos Komisijai, kuri įdėjo daug pastangų, kad būtų baigtas šis mums labai svarbus projektas. Tai padės sukurti energetikos sąjungą. Tai bus esminis žingsnis, kuris pagerins konkurencingumą, tai padės kurti gerovę Europos Sąjungoje“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Pasak jos, bendriems ekonominiams projektams politiniai Lietuvos ir Lenkijos santykiai įtakos niekada neturėjo.
„Ekonominiai santykiai su Lenkija visada buvo geri. Jiems nebuvo daroma įtaka politinių simpatijų ar antipatijų. Visi projektai judėjo, bet jie, aišku, greičiau judėjo tuomet, kai atsirasdavo papildomas europinis finansavimas. Politika daro mažiausią įtaką. O kokie bus santykiai su nauja vyriausybe, matysime, laikas viską parodys“, – kalbėjo prezidentė.
Lenkija nerimauja dėl pinigų
Lenkijos premjerė E.Kopacz pabrėžė, kad Lenkijai šis projektas bus nepigus.
„Turėsime stipresnius derybinius pajėgumus energetikos srityje. Ne paslaptis, kad Lenkija turės dar įdėti daug pastangų ir skirti nemažai lėšų šiam projektui, bet mes pasiruošę įnešti indėlį, kad pagerintume energetinę nepriklausomybę“, – kalbėjo ji.
Pernai paskelbtu Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros (ACER) sprendimu, Lietuva Lenkijai už maždaug 558 mln. eurų vertės projektą kompensuos 54,9 mln. eurų, Latvija – 29,4 mln. eurų, o Estija – 1,5 mln. eurų. Lenkijos išlaidos projektui sieks 422 mln. eurų, rašo BNS.
Tikslo dar nepasiekėme – dar liko rinkų, kurias reikia sujungti, projektų, kuriuos reikia įgyvendinti, – kalbėjo Estijos premjeras.
Estijos premjeras T.Roivas pabrėžė, kad, nepaisant dujotiekio svarbos, Europoje dar yra energetiškai izoliuotų rinkų.
„Nė viena šalis negali likti energetine sala, atskirta nuo kitų. Mes ne tik statome jungtį, mes kuriame Europą, kurioje valstybės yra arti viena kitos. Šis projektas bus naudingas ne tik Lietuvai – jis pasitarnaus ir Latvijai bei Estijai. Tikslo dar nepasiekėme – dar liko rinkų, kurias reikia sujungti, projektų, kuriuos reikia įgyvendinti. Suomijos rinka labai priklauso nuo vieno vienintelio šaltinio“, – kalbėjo Estijos premjeras.
Postūmis – pinigai
„Buvo didelis paketas projektų, kuriuos nutarėme daryti, kad Baltijos valstybės turėtų tiekimo saugumą. Derybos dėl jungčių su Lenkija buvo įvairios. Kartais greitesnės, kartais – lėtesnės. Priklausė ir nuo finansavimo, ir nuo politinės valios. Tokios politinės valios ilgai nebuvo. Nuo mūsų įstojimo 11 metų svajojome turėti jungtis ir šiemet jas turėsime“, – žurnalistams Briuselyje sakė Lietuvos prezidentė.
Pasak jos, didžiausias postūmis projektui buvo finansavimas iš Europos Sąjungos.
„Pagaliau gavome labai didelį finansavimą iš Europos Sąjungos biudžeto. Dažniausiai tokie projektai būdavo finansuojami 15-30 proc., o dabar turime virš 50 proc. europinių lėšų. Tai buvo postūmis projektui“, – sakė D.Grybauskaitė.
EK duos 300 mln. eurų
„Šiandien Lietuvai ir Baltijos valstybėms yra gera diena. Tai kainuos pinigų, bet verta“, – prieš sutarties pasirašymą žurnalistams sakė europarlamentaras Claude'as Turmesas.
Projekto vertė – beveik 560 mln. eurų, 300 mln. jų skirs Europos Sąjunga.
„Kitas didžiulis projektas yra dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos. Tai yra ES istorijoje didžiausias projektas, kuris mums suteiks ir antrą, net trečią dujų tiekimo alternatyvą. Dujų srityje mums liks vienintelis tikslas – sukurti normalią rinką, kad tiekėjai konkuruotų tarpusavyje.
Tiek pramonė, tiek buitiniai vartotojai turi viltį, kad gaus dujas už konkurencingą kainą“, – žurnalistams prieš sutarties pasirašymą kalbėjo Albinas Zananavičius, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadorius ypatingiems pavedimams.
Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pirmininkas, buvęs EP pirmininkas Jerzy Buzekas trečiadienį pabrėžė, kad Lietuva, nepaisant daug nuveiktų darbų energetikos srityje, vis dar yra energetinė sala, ir veikti dar tikrai yra ką.
„Jūs vis dar esate energetinė sala. Ne tokia, kaip prieš porą metų, bet dar negana. Jūs esate geriau sujungti su Rusija nei su Europos Sąjunga. Labai svarbu turėti jungtis su Europos Sąjunga. Baltijos valstybes galima laikyti vienu regioniniu dujų vartotoju. Visas regionas turi turėti kiek įmanoma daugiau dujų jungčių“, – žurnalistams Briuselyje trečiadienį sakė J.Buzekas.
Planuojama dujotiekio projektavimo darbus baigti iki 2017 metų, statybas – 2019 metų. Tačiau, pasak A.Zananavičiaus, net ir nutiesus jungtį energetikoje reikės nuveikti nemažai darbų.
„Europos Komisija bando įžengti į naują erdvę – tai yra skaidrumas apie tai, kaip sudaromos ilgalaikės dujų sutartys. Sutartyse yra nuostatos, kurios riboja konkurenciją, pavyzdžiui, neleidžia perparduoti dujų, transportuoti tam tikra kryptimi. Priešnuodis – didesnis skaidrumas, didesnė EK rolė vertinant sutartis, dar nepasirašant jų. Visos didžiosios kompanijos priešinasi šiai praktikai, Lietuva yra tarp tų šalių, propaguojančių skaidrumą“, – žurnalistams kalbėjo A.Zananavičius.
