„Manau, kad „Lukoil“ emisarų turime ir be paties „Lukoil“, – paklausta, ar koncerno sprendimas parduoti Lietuvoje valdomą degalinių tinklą sumažins jo įtaką šalyje, ketvirtadienį metinėje spaudos konferencijoje sakė D.Grybauskaitė.
2014 metų rugsėjį, komentuodama siūlymą mažinti baudas didelėms įmonėms, D.Grybauskaitė teigė, kad tokiu būdu pataisų autoriai prisideda prie Rusijos „karinės agresijos Europoje“. Ji siūlytas įstatymo pataisas vetavo.
„Būtent „Lukoilo“ pinigais finansuojama Kremliaus karinė agresija Europoje. Tie, kas pasiūlė pataisas, pasirengę finansuoti tankus, kurie gali atsirasti prie mūsų sienų arba jau yra prie mūsų sienų?“ – 2014-ųjų rugsėjį kalbėjo prezidentė.
„Lukoil“ vadovas Vagitas Alekperovas praėjusių metų pabaigoje pareiškė, kad bendrovė parduoda Lietuvoje ir Latvijoje valdomus degalinių tinklus dėl, pasak jo, antirusiškų nuotaikų Lietuvoje ir Latvijoje.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis BNS anksčiau teigė, kad sprendimą galėjo lemti politinė situacija, tačiau ji nebuvo pagrindinis motyvas – daugiausiai tai lėmė pasikeitusi padėtis naftos rinkoje, smarkiai kritus naftos kainoms, o kartu ir Rusijos naftos kompanijų pajamoms.
Konkurencijos taryba 2014 metų gegužę bendrovei „Lukoil Baltija“ už 16 degalinių perėmimą be tarybos leidimo skyrė 3,4 mln. eurų baudą.
