Tokį įstatymo projektą svarstantys Danijos parlamentarai pripažįsta, jog jo sukuriamą barjerą „Gazprom“ gali apeiti, pakeisdamas planuojamo dujotiekio maršrutą.
Bendrovės „Nord Stream 2“, kurios visos akcijos vis dar priklauso Rusijos dujų koncernui, atstovas spaudai Jensas Muelleris pareiškė, jog Danijos įstatymų leidėjų ketinimai atidžiai stebimi, tačiau, nors toks įstatymas dar nepriimtas, galimos alternatyvos jau svarstomos.
„Tokioje situacijoje būtina svarstyti visus atsarginius variantus. Kol kas viskas vertinama iš naujo, ir kažką konkrečiai detalizuoti yra per anksti“, – pabrėžė J. Muelleris.
Danijos liberalų partijos, kuri yra pagrindinė dabartinė valdančioji, lyderio Michaelio Aastrupo Jenseno teigimu, šis įstatymas, leisiantis vyriausybei įvertinti, ar šalies teritorinius vandenis kertantys vamzdynai neprieštarauja šalies užsienio politikos, saugumo ir gynybos interesais, per galutinį svarstymą parlamente turėtų būti priimtas lapkričio 30-ąją ir įsigaliotų nuo ateinančių metų.
„Nord Stream 2“ suderinamumu su Europos Sąjungos energetinio saugumo strategija abejojanti Europos Komisija planuoja iki lapkričio vidurio pateikti Europos Sąjungos (ES) gamtinių dujų rinką reguliuojančių teisės aktų pataisas, kuriomis Trečiasis energetikos paketas būtų taikomas ir naujiems dujotiekių iš trečiųjų šalių projektams.
„Gazprom“ siekia prieš beveik šešerius metus pradėjusio veikti dujotiekio „Nord Stream“ iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos metinis pralaidumą padidinti dukart, nutiesiant dvi papildomas šio vamzdyno gijas.
Tarp „Gazprom“ partnerių šiame projekte – Vokietijos energetikos kompanijos „Wintershall“ bei „Uniper“, taip pat Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“.