Antro pagal dydį šalyje Esbjergo uosto krantinių ilgis – 14 metrų, Klaipėdos – du kartus ilgesnis. Tačiau Danijos uostas išsiskiria struktūra. Čia nėra sandėlių ar perdirbimo įmonių. Ne kartą keitęs veiklą – pradėjęs eksportuoti žemės ūkio produktus, vėliau tapęs vienu didžiausių žvejybos uostų Europoje, prieš beveik penkis dešimtmečius netoliese radus naftos, ėmėsi šios veiklos. O nuo 2000-ųjų metų Esbjergo uostas stato vėjo jėgaines Šiaurės jūroje. Jėgainių dalims laikyti uoste tiesiog reikalingos plynos aikštelės.
Vėjo jėgainių pramonę Danijoje remia vyriausybė, kuri dešimčiai metų garantuoja elektros supirkimą. Tačiau uostas ir pats investuoja ir plėtoja šią veiklą.
„Sėkmė šioje veikloje mus lydi, nes turime visko, ko reikia. Pirmiausia – labai daug vėjo, pakankamai teritorijos, kad galėtume plėtoti šią veiklą. O svarbiausia – turime savo vėjo jėgainių gamybos pramonę – projektuotojų, gamintojų, specialių laivų“, – džiaugėsi Esbjergo uosto direkcijos komercijos direktorius Jesperis Bankas.
Esbjergo uoste vėjo jėgainės ne tik surenkamos, bet ir testuojamos, nes testuoti jas jūroje kainuotų 10-imt kartų brangiau. Surinktos jėgainės specialiu laivu išplukdomos į jėgainių parką jūroje. Pastatyti vieną turbiną jūroje kainuoja iki 12 mln. eurų.
„Pagrindinė mūsų rinka yra Šiaurės jūra – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Belgija. Bet matome galimybių ir kitoje Danijos pusėje, tai yra Baltijos jūroje. Žiūrėsime kur galima bus plėstis“, – planais dalinosi J. Bankas.
Jūroje esančios vėjo jėgainės pagamina apie 45 proc. visos šalies elektros energijos. Tačiau būna tokių vėjuotų dienų, kuriomis specialistai itin džiaugiasi, nes tuomet naudojamasi 100 proc. vėjo jėgainių pagaminama elektra. Visos kitos elektrinės tiesiog būna išjungiamos.
Vėjo jėgainių pramonę Danijoje remia vyriausybė, kuri dešimčiai metų garantuoja elektros supirkimą. Tačiau uostas ir pats investuoja ir plėtoja šią veiklą.
„Manau, mes galėtumėm labai stipriai didžiuotis, jeigu mums pavyktų bent dalį tai, kas čia yra daroma, daryti Klaipėdoje. Išnaudojant mūsų žmonių potencialą, mūsų jaunų žmonių pritraukimą, mūsų universitetą, aukštesniąsias mokyklas bei pramonės-laivų statyklos įmones“, – teigė AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „KLASCO“ generalinis direktorius Audrius Pauža.
Mokslininkų teigimu, Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje vėjo jėgainių parkai galėtų atsirasti po kelerių metų. Jau yra parengti du galimybių projektai, kuriems pritarė aplinkosaugininkai.
