Kas keisis buitiniams gaminantiems vartotojams?
Debesėliai praskrido pro paprastus buitinius gaminančius vartotojus su privačiuose namuose įrengtomis bei nutolusiomis saulės elektrinėmis. Šiems asmenims prognozuojamas giedras laikotarpis, nes nenumatoma taikyti jokių esminių pokyčių.
Ši visuomenės grupė ir toliau galės mėgautis vasarą iš saulės sukaupta elektros energija, žiemą ją panaudodami pagal seną apskaitos kilovatvalandėmis modelį.
Grynojo atsiskaitymo modelis praskrido pro šalį ir jo nenumatoma taikyti ateityje, kadangi šiuo klausimu juos remia tvirta politinė valdančiosios koalicijos valia. Kita vertus, kiekvieni rinkimai šią valią pakeičia, todėl sunku prognozuoti kas bus ateityje.
Suprasti akimirksniu
- Grynasis atsiskaitymas – tai atsiskaitymo būdas, kurį naudojant elektros energija parduodama arba perkama atsižvelgiant į tuo momentu biržoje vyraujančią elektros kainą.
- Pasaugojimo modelis – tai atsiskaitymo metodas, leidžiantis saugoti pagamintą, tačiau nesunaudotą elektros energiją, o vėliau ją atsiimti, pritaikant pasaugojimo mokestį.
Visgi atsižvelgiant į skirstomas subsidijas ir įsirengimo kainą, dabar tikrai geras metas tapti gaminančių vartotoju ir jeigu ateityje atsiras grynasis atsiskaitymas, tai elektrinė jau bus daugybę kartų atsipirkusi atsižvelgiant ir į vis kylantį pasinaudojimo tinklais mokestį, kuris dar kils kai atsijungsime nuo rusiškos energetikos sistemos.
Kas buvo suderinta naujo, tai po Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos iniciatyvos ir ilgų diskusijų šiai gaminančių vartotojų grupei numatyta leisti paprastai keisti apskaitos būdą iš apskaitos kilovatvalandėmis į grynojo atsiskaitymo modelį ir atvirkščiai, taip išbandant šią naujovę nes ji turi ir savo pliusų kurią aptarsiu pastraipoje „profesionalams“.
Kai kurios Europos šalys taiko elektros energijos mainų koncepciją, kurią seniai sukūrė Europos Komisijos. Ja remiantis, galima būtų mainytis elektros energija tarp gaminančių vartotojų, ir tai sukurtų komfortą, ypač tais atvejais, kai per kaupiamąjį laikotarpį bus suvartojama mažiau negu pagaminta, nes kompensacija išmokama tik už 5 proc. į elektros tinklą patiektos elektros energijos.
Ateityje toks pokytis tikrai gali įvykti, o galbūt ir iki ketvirtadienio politikai susimąstys dėl šio pasiūlymo ir priims socialiai atsakingą sprendimą, nes čia nereikia nieko kurti ir tiesiog pakanka nukopijuoti. Tai suteiktų galimybę pasidalyti elektros energija su kitu asmeniu, pavyzdžiui, šeima ar draugais, ir nedovanoti gamybos pertekliaus Lietuvos energetikos monopolininkams.
Kas laukia profesionalų?
Šiuo metu jau galioja viena iš naujienų – „aktyviojo vartotojo“ statuso pasirinkimo galimybė, taip dalyvaujant grynajame atsiskaityme ir turint galimybes teikti elektros tinklo balansavimo paslaugas įsirengus energijos kaupimo baterijas bei gauti už tai papildomų ekonomiškai pagrįstų pajamų teikiant balansavimo paslaugas.
Tačiau reikės atsiskaityti už disbalansą ir gaunamas pajamas kaupti nepriklausomo tiekėjo administruojamoje virtualioje sąskaitoje bei nebus taikomi jokie elektros energijos supirkimo apribojimai. Apibendrinus, kompleksiškai išnaudojus šias galimybes šis pasirinkimas irgi bus veiksmingas ekonomikos kontekste.
Šiuo metu nevyriausybinės organizacijos bando įtikinti Seimo narius, kad virtualioje sąskaitoje esančias lėšas galima būtų panaudoti atsiskaityti ir už kitas komunalines paslaugas. Kitaip tariant, leisti naudotis savo gautomis pajamomis už parduotą elektros energiją ir taip skatinti šios koncepcijos vystymąsi. Nes kol kas viskas sureguliuota taip, kad elektros energija bus pardavinėjama, o už tai gaunami kitoms išlaidoms nepanaudojami virtualūs pinigai. Tai nėra skaidru, nebent už juos būtų mokamos palūkanos nes gautos lėšos bus dirbtinai užšaldomos. Toks sprendimas gaminančius vartotojus paskatintų rinktis šią naujovę.
Kodėl atsiranda grynasis atsiskaitymas juridiniams gaminantiems vartotojams?
Šiuo metu vyksta energetikos transformacija visoms šalims pereinant prie atsinaujinančios energetikos generacijos šaltinių. Išmanioje energetikos sistemoje elektros vartotojai ir gaminantys vartotojai yra skatinami naudoti elektros energiją, kai ji yra pigi (perteklius elektros tinkluose), ir mažiau vartoti kai ji brangi (trūkumas elektros tinkluose).
Tai taps norma visuomenėje vartotojams prisidedant prie elektros gamybos netolygumo balansavimo. Kitas aspektas yra nepriklausomų elektros tiekėjų rizika dėl surenkamos ir grąžinamos elektros kainos skirtumų, kurios jie išvengtų grynojo atsiskaitymo modelio atveju.
Pagal tokią apskaitą visa sistema būtų tvaresnė, tačiau Lietuvai esant šioje geografinėje plokštumoje, kurioje didelę metų dalį nėra saulės, ji yra ekonomiškai nepatraukli atsipirkimo laikui preliminariai padvigubėjant.
Todėl tam reikia visumos priemonių ir galimybių, kurios išlygintų situaciją ir ekonomiškai pagrįstai skatintų rinktis tokį atsiskaitymo modelį, tačiau vėlgi ekspertų nuomonės Seimo nariams nereikia, jie patys geriau žino nors ir praktika rodo, kad tik su vienu kitu parlamentaru galima diskutuoti energetikos temomis dėl šios srities specifiškumo. Taigi Seime trūksta šių žinių ir dabar nuo jų yra atsiribota jau beveik ketvirti metai. Todėl ir atsiranda spragos Lietuvos energetikos politikoje.
Kam po Seimo svarstymų sekasi prasčiausiai?
Nauji verslo gaminantys vartotojai pateks po juodais debesimis ir pardavinės elektros energiją rinkos kaina, o kartais net bus priversti primokėti už tai, kad tik ją paimtų, ir mokės papildomus mokesčius – taip bus sustabdyta tolimesnė energetikos transformacija tarp juridinių gaminančių vartotojų.
Tačiau verslo gaminantys vartotojai, kurie gaus išankstines prisijungimo sąlygas iki 2023 m. gruodžio 1 d. arba jau turės pastatytą elektrinę, galės pasimėgauti senuoju, skatinančiuoju apskaitos kilovatvalandėmis modeliu iki 2031 m. sausio 1 d., po kurio pereis į grynojo atsiskaitymo modelį, kuris irgi generuos pajamas, bet tikrai ne pačias patraukliausias.
Seimo nariai kol kas negirdi ekspertų pastabų, kad tokios nuostatos sustabdys tolimesnę juridinių gaminančių vartotojų plėtrą ir kad pereinamasis laikotarpis, kuris bus pritaikytas jau prijungtoms elektrinėms, pažeidžia jų konstitucines teises iš esmės.
Todėl reikia ieškoti kompromiso dėl pereinamojo laikotarpio termino ilginimo, siekiant sušvelninti neigiamą poveikį vyriausybės reputacijai ir įmonių transformacijai, nesustabdant įsibėgėjusios plėtros.
Lietuvos įmonės, apsirūpinusios savo pačių pasigaminta elektros energija, yra konkurencingumo sąlyga užsienio įmonių atžvilgiu, taip pat jos sukuria didžiąją dalį bendro vidaus produkto, ir iš to sukasi šlubuojantis Lietuvos ekonominis mechanizmas, kaip ir tas pats politikos formavimo procesas.
Šiuo klausimu irgi vertėtų gerai pamąstyti ir nepriimti negrįžtamų sprendimų, kurių vėliau jau nebeištaisysime. Lietuvos energetikos vizijoje iki 2050 m. planuojama „dekarbonizuoti“ ekonomiką. Kaip vyriausybė tai ketina padaryti absoliučiai sustabdžiusi pramonės ir smulkių įmonių transformaciją į gaminančius vartotojus?
Juk Europos politika yra aiškiai nustačiusi prioritetą – visų pirma, skatinti ant stogų elektrines įsirengusius gaminančius vartotojus, kurie turi galimybę elektros energiją vartoti momentiškai. Tokių sprendimų atvejų, kokie yra suformuluoti dabar, Seimo nariams derėtų būti atsakingiems ir ištrinti šį tikslą iš „energetikos vizijos 2050“, arba patikslinti, jog juridinių gaminančių vartotojų plėtra nėra Lietuvos prioritetas. Ir baigti „plauti smegenis“ Europos Komisijai Seime priimamų sprendimų kontekste bei baigti kažką daryti ten, kur reikia tiesiog nieko nedaryti, su ekspertais nesuderintais sprendimais stabdant natūralią atsinaujinančios energetikos plėtrą.
Kokie dabar iškelti tikslai dėl globalaus atsinaujinančios energetikos panaudojimo?
Tikslai grandioziniai, bet sprendimai eina priešinga kryptimi. Šio projekto, XIVP-2828(2), apimtyje buvo pakeltas atsinaujinančios energetikos panaudojimo elektros energetikos gamyboje rodiklis – 100 proc. iki 2030 m.
Tai didžiulis iššūkis ir jį pasiekti įmanoma tik su stambiųjų gamintojų pagalba, tačiau švenčių proga Seime vėl dėliojami įvairūs spąstai dėl ko jie dairosi stabilesnių investavimo rinkų, kur politinė situacija ekonomine ir socialine logika pagrįsta ir prognozuojama.
Po viso kliūčių ruožo, kurį jiems teko įveikti priėmus taip vadinamą „proveržio paketą“, ir po kurio pasitraukė kai kurie atsinaujinančios energijos gamintojai iš Lietuvos rinkos. Manau, dabar pats metas jiems padėti, bent jau nieko nedarant, o ne toliau dėlioti papildomas kliūtis.
Apibendrinus galima teigti, kad šiandien energetikos sektorius valdomas „griežta ranka“. Tai turi savo pliusų ir minusų. Pliusas, kad galima priiminėti operatyvius sprendimus mažiau „žaidžiant“ su socialiniais partneriais, o minusas tai, kad tada politikos formavimas praranda ekspertines žinias ir jų įtraukimą į priimamus sprendimus. Todėl ir atsiranda spragos politikos rezultatuose.
Tačiau netgi autoritarinėse valstybėse jų vadovai ateina į eterį per šventes pasakyti visuomenę motyvuojančios kalbos. Ir kadangi bent jau formaliai esame demokratinė valstybė, galbūt gaminantys vartotojai dar sulauks dovanų naujiesiems metams po galutinio svarstymo ir įstatymo priėmimo Seime, jeigu problemomis susidomės opozicinės partijos ir susivienijusios paredaguos suformuotą „spragų projektą“. Kitu atveju, Prezidento institucijos pareiga yra sustabdyti tokį reiškinį, kadangi politika nėra derinama su socialiniais partneriais, tai reiškia jog nefunkcionuoja demokratinis procesas, o tai turėtų rūpėti šiai institucijai.
Kaip ten bebus, nereikia užmiršti jog Lietuvos demokratija dar labai jauna, komunizmo suluošintas vaikas, jaunesnis net už mūsų vaikus. Ir jis dar tik šlifuojasi į aštrius Lietuvos realybės kampus bandydamas prisiderinti. Šį etapą „išaugo“ visos Vakarų ir Šiaurės valstybės, todėl kada nors ir Lietuvos demokratija pereis į brandesnę jos vystymosi stadiją.
Bet kol kas yra dar daug už ką pakovoti, kadangi pati savaime, politikams išliekant pasyviems, šiuo klausimu ji nesivysto. Visuomenės kultūra vystosi sparčiai, tačiau politikai nepriiminėja sprendimų, kurie yra būtini demokratijai priderinti prie šios pažangos. Taip, kaip atrodo politikos formavimo procesas dabar, kelia prielaidas jog gyvename autokratinėje santvarkoje, o visuomenei tiesiog profesionaliai plaunamos smegenys auginant gyvulių ūkį. Tai labai jaučiasi dalyvaujant politikos formavime. Bent jau šioje kadencijoje.
