Besipilantys degalus šiomis dienomis gali stebėti, jog kai kuriose degalinėse 95 markės benzino litro kaina viršijo 1,41 euro, nors dar prieš porą savaičių galėjai užsipilti už 1,3 euro, o metų pradžioje ir už 1,2 euro. Tokią informaciją pateikia ir portalas kuro-kainos.lt.
O dyzelino kaina dalyje degalinių šoktelėjo iki 1,32 euro – rugsėjį vidutiniškai kainavo 1,28 euro, o metų pradžioje ir 1,1 euro.
„Jozitos“ vadovas: nesmagu visiems
Degalinių tinklo „Jozita“ direktorius Jonas Jokubauskis teigė, kad degalų kainos jau pradeda siekti rekordines aukštumas bei jas lygino su prieškriziniais metais.
„Primena prieškrizinius laikus. Manau, kad jau ir benzino, ir dyzelio kainos pasiekė rekordinį lygį. Šiandien jau stabilizavosi, bet per pastarąsias 10 dienų kaina kilo 10 centų – tiek benzinas, tiek dyzelinas. O kas bus rytoj, sunku pasakyti“, – 15min komentavo jis.
Tačiau J.Jokubauskis, kaip ir daugelis ekspertų, mano, kad kainų augimo priežasčių reikia ieškoti bendrose tendencijose – jeigu kyla naftos kaina, taip pat bus ir su degalais.
„Visiems nenormalus (kainos kilimas – aut. past.), nesmagu visiems: ir prekeiviams, ir vartotojams jokio gėrio nėra. Jeigu pernai šildėsi ir už litrą krosnių kuro mokėjo 35 centus, šiandien moka 75 centus“, – lygino jis.
Jam antrina ir kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas. Anot jo, mažmeninė benzino kaina jau yra rekordinė.
„Virš 1,4 euro bent jau mūsų stebėjimo istorijoje yra rekordinis skaičius, o stebime nuo 2017 metų pradžios“, – 15min tvirtino jis.
E.Cicėnas: aukščiausia per pastaruosius 3 metus
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas taip pat tvirtina, kad degalų kaina yra aukščiausia per pastaruosius trejus metus.
„Priežastis paprasta. Matote, kas darosi energetinių resursų rinkose, degalų kainos tiesiogiai koreliuoja su naftos biržine kaina, kuri yra trejų metų laikotarpio aukštumose. Prognozuoja, kad žaliavinė „Brent“ rūšies nafta biržose gali pasiekti 85 JAV dolerius už barelį. Pastarąjį kartą tokios kainos buvo prieš trejus metus. Aišku, tai atsispindi tiesiogiai ir galutinėje produkto kainoje“, – kalbėjo jis.
E.Cicėnas mano, jog jei kils žaliavinės naftos kaina arba dyzelinui bus pakelti akcizai, degalų kaina ir toliau didės.
„Vienareikšmiškai, nes tai yra sudėtinė savikainos dalis“, – 15min kalbėjo jis.
Pigiausi degalai ten, kur daugiausia degalinių
Anot A.Vizicko, naftos kainos pradėjo kilti atsigavus rinkai, vartojimui. Tačiau, jo nuomone, kita priežastis gali būti ir pačių degalinių tinklų noras atsigriebti už praradimus ir uždirbti daugiau.
„Šį požymi labiausiai demonstruoja kainų skirtumas tarp mažiausias kainas siūlančių degalinių, dažniausiai tai būna „Jozita“, „Skulas“. Jie žaidžia su gerokai mažesne marža nei didieji tinklai, kaip „Viada“, „Circle K“, į jų tarpą kartkartėmis įsipaišo „Orlen Lietuva“. Vieni dirba su nedidele, tokia kaip 5 centų marža, kiti bando uždirbti ir 15 proc.“, – kalbėjo jis.
A.Vizicko teigimu, vietose, kur viena greta kitos yra daugiau degalinių, degalų kainos gali būti žemesnės. Ir viskas dėl konkurencijos.
„Pavyzdžiui, „Jozita“ Kaune turi dominuojančias lokacijas kaip Jonavos gatvė, dar keletą, o tai atitinkamai padiktuoja, kad tame visame areale visi kiti pardavinėja pigiau. O jeigu mieste ar rajone pasirinkimas nėra didelis ir kainos daugiau mažiau vienodos, tai jos paprastai yra prie aukštesnių“, – tikino pašnekovas.
Norint sutaupyti, jis rekomenduoja piltis degalus ten, kur aplinkui yra ne viena degalinė.
„Pavyzdžiui, Vilniuje vienas iš karštesnių taškų yra Naujoji Vilnia, kur yra „Jozita“ arba Kalvarijų gatvė, kur įsikūrusi „Alauša“, šalia jos „Baltic Petroleum“. Atitinkamai ten šalia esančios degalinės pardavinėja pigiau. Pavyzdžiui, Kareivių gatvėje esantis „Circle K“ yra vienas pigiausių Vilniuje, dar geresnės kainos būna važiuojant Savanorių pr. Kauno link, ten irgi yra šiokia tokia konkurencija“, – vardijo Pricer.lt įkūrėjas.
Į 15min kreipėsi skaitytojas, kuris nustebo greitai besikeičiančiomis kainomis. Pavyzdžiui, anot jo, sostinės Rinktinės gatvėje esančioje degalinėje dyzelino kaina siekė 1,17 euro, o jau vidurdienį švieslentė rodė 1,19 euro. A.Vizicko teigimu, tai gali būti paaiškinama tuo, jog degalinės vykdo konkurentų „žvalgybą“.
„Jeigu žmogus ryte matė vieną kainą, o popiet kitą, galimai per tą laiką buvo apdorota informacija iš rinkos ir buvo padarytas sprendimas pakelti kainą“, – kalbėjo jis.
A.Izgorodinas: signalas infliacijai
Anot ekonomisto Aleksandro Izgorodino, viena pagrindinių priežasčių, kodėl sparčiai augo degalų kaina – dujų trūkumas.
„Kadangi Europoje ir Azijoje labai trūksta dujų, elektros gamintojai pereina prie naftos deginimo, kad pasigamintų elektrą. Ir buvo tokia situacija, kad per labai trumpą laiką labai stipriai išaugo naftos paklausa, o pasiūla auga limituotai, nes ją reguliuoja OPEC+“, – tvirtino jis.
A.Izgorodinas įsitikinęs, kad sunku būtų tikėtis, jog artimiausiu metu degalų kaina kris. Nepaisant to, jog pastarąsias dienas stebėtas naftos kainų kritimas, ilgai tai tęstis, pasak ekonomisto, neturėtų.
„Vakar buvo ganėtinai didelis naftos ir dujų kainų kritimas, nes V.Putinas pasakė, jog Rusija pasiūlys priemones, kad sureguliuotų dujų rinką. Bet pasižiūrėjus komunikaciją iš Rusijos pusės, tai yra šakėm ant vandens. Ten nebuvo jokių konkrečių pasiūlymų, o ir jie turės tam tikrą kainą Europai, nes ten tarp eilučių buvo pasakyta, kad reikia sertifikuoti „Nord Stream 2“. Taip, Rusija pasakė, kad gali padidinti dujų pasiūlą Europai, bet realiai kol kas tai teorija, jokių konkrečių susitarimų nėra. Gali būti, kad kelias dienas matysime dujų ir naftos kainų kritimą, o po to, jei nebus imtasi konkrečių priemonių, jos vėl pradės didėti“, – kalbėjo jis.
A.Izgorodinas pritaria J.Jokubauskiui dėl teiginio, jog kainų kilimas panašėja į prieškrizinius laikus.
„Ir manau, kad ta situacija dar kurį laiką išsilaikys. Sutinku, kad artėjame prie to lygio, bet kalbant apie dyzeliną, jo kainai įtakos turi ir ekologijos standartai. Žiūrint pastarųjų kelių metų laikotarpį, kainos rekordinės arba arti rekordinių“, – kalbėjo jis.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, jog toks degalų kainų augimas nėra geras signalas infliacijai. Ji Lietuvoje rugsėjį siekė 6,3 proc. Be to, Lietuva Europos Sąjungoje yra viena pirmaujančių šalių pagal išleidžiamą sumą degalams ir tepalams.
„Išlaidos degalams ir tepalams užima 5,3 proc. visoje Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidų struktūroje, pagal šį rodiklį užimame 5 vietą visoje Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad naftos kainų augimas statistiškai labiau veikia Lietuvos infliacijos lygį nei visoje Europos Sąjungoje vidutiniškai“, – įsitikinęs A.Izgorodinas.
Degalai brango visose trijose Baltijos valstybėse
Degalai rugsėjį pabrango visose trijose Baltijos valstybėse. Mažiausiai populiariausios markės benzinas ir dyzelinas kainuoja Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys.
95 markės benzino litro vidutinė kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje rugsėjį pakilo 2,5 proc. iki 1,359 euro, Rygoje – 4,2 proc. iki 1,384 euro, Taline – 2,7 proc. iki 1,499 euro.
98 markės benzino kaina kainavo atitinkamai 1,458 euro, 1,434 euro ir 1,549 euro už litrą.
Dyzelino litras Vilniuje rugsėjį pabrango vidutiniškai 6,9 proc. iki 1,279 euro, Rygoje – 4,6 proc. iki 1,284 euro, Taline – 5,7 proc. iki 1,299 euro.
