ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo ataskaitoje Komisija nurodo, kad Lietuva turėtų „vengti perteklinės galutinių atliekų tvarkymo infrastruktūros“, kurioje būtų galima sudeginti iki 30 proc. komunalinių atliekų.
„Pastačius dvi papildomas kogeneracines jėgaines veikiausiai atsirastų komunalinių atliekų deginimo perteklinių pajėgumų. Lietuva planuoja deginti 30 proc. savo komunalinių atliekų“, – teigiama Komisijos ataskaitoje.
Pastačius jėgaines Vilniuje ir Kaune, kurių bendras pajėgumas siektų apie 360 tūkst. tonų per metus, Lietuvoje iš viso būtų galima sudeginti apie 560 tūkst. tonų atliekų.
Pasak EK, optimalus deginamų atliekų kiekis siektų 20-25 proc. komunalinių atliekų, o šį rodiklį viršijantys deginimo pajėgumai trukdytų Lietuvai pasiekti 50 proc. atliekų perdirbimo rodiklį iki 2020 metų.
„Komisijos tarnybos mano, kad optimalus deginimo pajėgumas šalyje yra 20–25 proc. šalyje susidarančių komunalinių atliekų“, – teigiama ataskaitoje.
„Lietuvos energija“, ketinanti Vilniuje ir Kaune statyti kogeneracines jėgaines, nesutaria su rinka dėl to, ar 2030 metais jėgainėms pakaks atliekų. Skaičiuojama, kad 2030 metais susidarys kiek daugiau nei 400 tūkst. tonų. Tokiu atveju apie 150 tūkst. tonų metinis pajėgumas trijose – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – kogeneracinėse jėgainėse liktų nepanaudotas.
Tačiau „Lietuvos energija“ skaičiuoja, kad net ir sėkmingai perdirbant pramonines atliekas, 2030 metais jų susidarys apie 200 tūkst. tonų, taigi, jėgainės bus apkrautos. Tokiems skaičiavimams pritaria ir Aplinkos ministerija, tačiau ji pabrėžia, kad pramonines atliekas sunku prognozuoti.
