Jų nuomone, itin svarbu suprasti, kaip dėl klimato kaitos per ateinančius dešimtmečius keisis elektros energijos paklausa 35-iose Europos valstybėse, sudarančiose trečią didžiausią pasaulyje elektros rinką.
„Mes nustatėme ženklų vidutinį dienos elektros krūvio padidėjimą ir bendrą elektros sunaudojimą Pietų ir Vakarų Europoje“, – nurodoma amerikiečių žurnale „The Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtose mokslininkių išvadose.
Prognozuojama, kad Portugalijoje ir Ispanijoje elektros paklausa padidės 3-7 proc. Tuo tarpu Šiaurės Europoje elektros energijos paklausa „gerokai sumažės“: Švedijoje ir Norvegijoje prognozuojamas 2-6 proc. sumažėjimas.
Bendras Europos elektros suvartojimas beveik nepakis, tačiau „dideli skirtumai tarp šalių ir sezoniniai paklausos pikto ir vartojimo svyravimai turės rimtą poveikį“. Elektrinės turės prisitaikyti ar būti perkeltos, kad patenkintų elektros poreikį piko metu. Be to, gali tekti įrengti naujos elektros perdavimo infrastruktūros bei imtis naujų energijos panaudojimą efektyvumą didinančių priemonių, nurodoma ataskaitoje.
„Bendras elektros sunaudojimas yra mažiausias, kai maksimali oro temperatūra neviršija maždaug 22 laipsnių, ir padidėja, kai šis dienos maksimumas viršijamas arba temperatūra būna mažesnė“, – sakė tyrimui vadovavusi Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto mokslininkė dr. Leonie Wenz (Leoni Venc).
Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad karščio bangos gali būti mirtinos, o karštos vasaros dienos smukdo darbingumą.
„Dabar yra daugybė įrodymų, kad kai lauke yra karšta, nukenčia oro kokybė, žmonės patiria daugiau streso, tampa agresyvesni, smurtingesni ir ne tokie darbingi. Taip pat padidėja mirtingumas ir nusikalstamumas, – sakė vienas iš tyrimo autorių Maxas Auffhammeris iš Kalifornijos universiteto. – Terminis stresas paveikia visus ūkio sektorius – nuo gyvenamųjų ir komercinių, nuo žemės ūkio ir pramonės.“
