„Esant ribotoms importo galimybėms iš Švedijos dėl „NordBalt“ remonto, praėjusią savaitę buvo pastebimai išaugusi elektros gamyba Baltijos šalyse“, – pranešė „Litgrid“.
Anot jos, labiausiai – 24 proc. – gamyba išaugo Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – atitinkamai 1 proc. ir 3 proc. Lietuvoje mažėjo tik vėjo elektrinių gamyba (15 proc.), tuo metu hidroelektrinių – išaugo beveik dešimtadaliu, o kitų pramonės įmonių – kelis kartus ir sudarė 8 proc. visos vietinės gamybos.
Praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vidutinė elektros kaina siekė 37,8 euro už megavatvalandę (MWh) – 4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę ir 2 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai.
Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ teigimu, elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę buvo didžiausia tarp Baltijos šalių, Latvijoje ji siekė 36,17 euro už MWh, Estijoje – 34,99 euro už MWh.
„Elektros kainas „Nord Pool“ biržos prekybos zonose augino padidėjusi elektros paklausa ir menkas gamybos prieaugis. Gamybai augti neleido gedimas Švedijos atominėje elektrinėje bei sumažėjęs kritulių kiekis. Kainoms Baltijos šalyse įtakos turėjo ir didžiąją savaitės dalį neveikusi „NordBalt“ jungtis“, – pranešė „Elektrum Lietuva“.
Dėl kabelio gedimo „NordBalt“ buvo remontuojama ir neveikė lapkričio 16-24 dienomis.
Baltijos šalyse praėjusią savaitę suvartota 545 gigavatvalandės (GWh) elektros – 2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. „Elektrum Lietuvos“ teigimu, tai yra didžiausias kiekis nuo vasario mėnesio. Latvijoje šis rodiklis išliko apie 148 GWh, tačiau Estijoje padidėjo 3 proc. iki 181 GWh, o Lietuvoje – 1 proc. iki 216 GWh.
„Litgrid“ teigimu, Lietuvoje praėjusią savaitę importuota 78 proc. suvartotos elektros – 7 proc. jos importuota iš Švedijos, 57 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 36 proc. elektros – iš trečiųjų šalių.
Lapkričio 20–26 dienomis elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 66 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 15 procentais. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 22 proc., o Lietuvos kryptimi – 27 procentais.
