1220 km ilgio dujotiekio darbai atliekami kasmet ir dėl jų dujų čiaupai užsukami nuo 10 iki 14 dienų. Tačiau dar niekada per visą dujotiekio dešimtmečio istoriją Vokietija rimtai nedvejojo, ar dujos vėl bus pradėtos tiekti, rašo „The Guardian“.
Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas nevengė parodyti vyriausybės susirūpinimo. Šeštadienį jis kalbėjo apie „košmarišką scenarijų“, kuris gali įvykti.
„Viskas yra įmanoma, viskas gali nutikti, – sakė R.Habeckas transliuotojui „Deutschlandfunk“. – Gali būti, kad dujos vėl tekės, galbūt daugiau nei anksčiau. Gali būti ir taip, kad netekės niekas.
Turime sąžiningai ruoštis blogiausiam scenarijui ir daryti viską, ką galime, kad pabandytume suvaldyti situaciją.“
Visoje Vokietijoje sparčiai rengiami nenumatytų atvejų planai, nes iš tiesų nerimaujama, kad Maskva gali pasinaudoti galimybe toliau ginkluoti dujas kaip svertą prieš Vakarus kare su Ukraina ir visam laikui nutraukti tiekimą.
Rusiškos dujos yra gyvybiškai svarbios Vokietijos ekonomikai ir daugumai namų šildyti. Pastaraisiais mėnesiais dujų srautai dujotiekiu sumažėjo ir sudaro apie 40 proc. įprasto lygio. Rusija dėl sumažėjusio srauto kaltina sankcijas, teigdama, kad jos trukdo jai gauti atsarginių dalių.
Šeštadienį Kanada, pasitarusi su Vokietija ir Tarptautine energetikos agentūra, pareiškė, kad laikinai netaikys Rusijai taikomų sankcijų, kad iš Monrealio būtų galima grąžinti suremontuotą rusišką turbiną, reikalingą techninės priežiūros darbams atlikti.
Penktadienį Kremlius pareiškė, kad padidins dujų tiekimą į Europą, kai tik turbina bus grąžinta Rusijai. Ukraina tam paprieštaravo, teigdama, kad tai padeda išlaikyti žemyno priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Tačiau Kanados gamtos išteklių ministras Jonathanas Wilkinsonas sakė, kad leidimas yra „terminuotas“ ir padės „Europai gauti patikimos ir įperkamos energijos, nes ji toliau pereina nuo rusiškos naftos ir dujų“.
Nuo vasario mėnesį prasidėjusio karo pradžios Vokietija stengiasi mažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, be kita ko, statydama suskystintų gamtinių dujų (SGD) uostus.
Penktadienį abiejuose parlamento rūmuose baigtas svarstyti skubus teisės aktas, kuriuo leidžiama atnaujinti užkonservuotų anglių elektrinių veiklą, nepaisant jų anglies dioksido kiekio intensyvumo.
Tačiau bendras rusiškų dujų atsisakymo procesas buvo sudėtingas ir lėtas.
Trumpalaikis tikslas – pabandyti papildyti Vokietijos dujų saugyklų atsargas, kad jų užtektų žiemai. Naujausi penktadienį Federalinės tinklų agentūros paskelbti duomenys rodo, kad saugyklose sukaupta 63 proc. dujų. Iki lapkričio 1 d. planuojama sukaupti 90 proc.
Ilgalaikis tikslas – mažinti priklausomybę nuo dujų didinant atsinaujinančiosios energijos gamybą, iš dalies iš naujo apibrėžiant šiuos sektorius kaip gyvybiškai svarbius nacionaliniam saugumui.
Vokietijos pramonė ir namų ūkiai suvartoja apie du trečdalius šalies dujų.
Jau parengti planai, kaip nustatyti prioritetus, kam būtų suteikta galimybė gauti dujų, jei jų tiekimas būtų nutrauktas. Sąrašo viršuje yra ligoninės ir avarinės tarnybos, o namų ūkiai yra aukščiau už daugumą pramonės įmonių.
Tačiau vietos lygmeniu, valdžios institucijoms kovojant su didėjančiomis energijos kainomis ir sprendžiant klausimą, kaip elgtis, jei namų ūkiai šią žiemą liktų šalti, rengiami nenumatytų atvejų planai, apimantys įvairias priemones: baseinų uždarymą, gatvių žibintų ir šviesoforų išjungimą, gyventojų apgyvendinimą pramoninio tipo bendrabučiuose, kurie ne taip seniai buvo skirti koronavirusu sergantiems ligoniams ir buvo vadinami „šiltais kambariais“ arba „šilumos salomis“.
Tuo tarpu paklausa viskam, kas šildo be dujų, yra beprecedentiškai didelė, įskaitant elektrinius ir aliejinius šildytuvus, infraraudonųjų spindulių skydelius ir konvektorius, taip pat paprasčiausias kempingo virykles.
Malkomis kūrenamų krosnelių ir šilumos siurblių montuotojai praneša apie ilgas laukiančiųjų eiles ir nurodo, kad nuolat trūksta dalių, taip pat kvalifikuotų darbuotojų.