Bulgarijos energetikos ministrės, dirbusios ką tik kadenciją baigusioje šalies vyriausybėje, Temenuzhkos Petkovos teigimu, Bulgarija ir jos partnerės išmoko 2009 m. pamoką.
„Mes intensyviai dirbome norėdami išvengti tokių situacijų ir užsitikrinome tiekėjų ir maršrutų įvairovę. Mūsų veiksmai atitiko bendros ES energetikos politikos nuostatas. Bet kuriuo atveju nesame tokioje padėtyje kaip 2009 m.“, – tikina T.Petkova.
„Gazprom“ yra pagrindinis dujų į Bulgarijos rinką tiekėjas, patenkinantis 90 proc. jos metinio poreikio. Tiesa, iš Rusijos Bulgarija gauna ne tik dujas, bet ir kitus energetinius išteklius – anglį, branduolinį kurą ir naftą.
Tačiau darbą baigusi centro dešinės Bulgarijos vyriausybė, padedama ES ir JAV, pasiekė pažangos mažindama Sofijos priklausomybę nuo rusiškų energetikos išteklių.
Drauge su Graikija, Rumunija, Serbija ir Turkija tiesiami nauji dujotiekiai, o Graikijos Aleksandrupolio uoste bulgarai su graikais stato dujų terminalą.
Buvęs Bulgarijos ambasadorius Rusijoje ir energetikos specialistas Ilijanas Vasiljevas įsitikinęs, kad dabar „Gazprom“ nėra tokioje būsenoje, kad galėtų kam nors grasinti.
„Pirmasis tikrai tarptautinis dujotiekis jungia Bulgariją su Rumunija. Tačiau žvelgiant iš gaunamų dujų kiekio perspektyvos pati svarbiausia bus dujų jungtis su Graikija, kurio vertė 220 mln. Eur ir kuri bus baigta 2018 m. pabaigoje arba 2019 m. pradžioje.
Bulgarija taip pat jau pasirašė sutartį su valstybine Azerbaidžano naftos kompanija „Socar“ dėl 1 mlrd. kubinių metrų dujų iš telkinio Kaspijos jūroje. Azerbaidžanietiškos dujos Bulgariją turėtų pasiekti jau 2020 m.
Maža to, spalį Prancūzijos koncernas „Total“ paskelbė apie naftos telkinio atradimą Bulgarijos teritoriniame jūros šelfe. Sutartis dėl naftos paieškos Juodojoje jūroje darbų pasirašyta ir su koncernu „Shell“.
