Vasario mėn. 1-21 dienomis vidutinė oro temperatūra buvo minus 9,0 laipsniai, tuo tarpu 21 šalčiausios sausio mėnesio paros temperatūros vidurkis buvo minus 6,2 laipsniai.
Pirmasis šių metų mėnuo, palyginti su praėjusiais metais, buvo gerokai šaltesnis – vidutinė oro temperatūra sudarė minus 4,1 laipsnio, o 2020 metų sausį ji buvo plius 1,7 laipsnio. Žema oro temperatūra didina būstų suvartojamos šilumos energijos kiekius – tai pačiai namų temperatūrai palaikyti šilumos tinklams tenka patiekti daugiau šilumos energijos.
Šalčiausią šių metų sausio mėnesio parą, sausio 17 dieną, VŠT tinko galia pasiekė net 1119 MW, kai vidutinė sausio mėnesio vienos paros tinklo šilumos poreikio galia sudarė 643 MW. Panašaus šilumos tinklo galingumo paskutinį kartą prireikė tik 2010 metų sausį, tuomet maksimali paros galia sudarė 1086 MW.
Didesnes sąskaitas 2019 m. sausį lėmė 34 proc. didesnė šilumos kaina, lyginant su 2021 metų sausio kaina.
„Palyginti su praėjusiais metais žiema yra ypač šalta. Panaši vidutinė mėnesio temperatūra buvo ir 2019 metų sausį, tačiau sąskaitos tuomet buvo didesnės. Didesnes sąskaitas 2019 m. sausį lėmė 34 proc. didesnė šilumos kaina, lyginant su 2021 metų sausio kaina. Iš viso šių metų sausį vilniečiams patiekėme daugiau nei 442 tūkstančius megavatvalandžių šilumos energijos, kiek daugiau nei tūkstančiu megavatvalandžių daugiau nei 2019 metų sausį“, – sakė VŠT Finansų departamento direktorė Rasa Gudė.
Nors praėjusį mėnesį kai kuriomis dienomis prireikė ypač didelio tinklo galingumo, gyventojų sąskaitų augimą, palyginti su praėjusių metų sausiu, pristabdė mažesnė šilumos energijos kaina. Sausį kilovatvalandė šilumos energijos sostinės gyventojams kainavo 4,14 cento ir buvo 0,6 cento mažesnė nei 2020 metų sausį, tad bendra sąskaita už šildymą neturėjo būti daugiau nei 10 – 20 proc. didesnė nei pernai. Vasarį šilumos kilovatvalandė kainuoja dar mažiau ir sudaro 4,11 cento, tačiau gyventojų sąskaitos labiausiai priklausys nuo to, kiek šį mėnesį prireiks patiekti šilumos energijos.
Kas sudaro sąskaitą už šildymą?
VŠT, šilumą teikianti daugiau nei 220 000 klientų, primena, kad gyventojų sąskaitą už šildymą sudaro būsto šildymui sunaudotos energijos kiekis, padaugintas iš tą mėnesį galiojusios šilumos kainos. Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji dalis yra fiksuota, į ją patenka šilumos tiekimo veiklai būtinos išlaidos: personalo, remonto, aptarnavimo ir kitos sąnaudos bei investicinė grąža. Šiais metais VŠT pastovioji kainos dalis sudaro 0,94 cento už kilovatvalandę ir yra žemiausia Lietuvoje. Pernai pastovioji šilumos kainos dalis kilovatvalandei siekė 1,07 cento.
Tuo tarpu kintamoji šilumos kainos dalis nustatoma kiekvieną mėnesį atskirai. Didžiausią poveikį kintamajai šilumos kainos daliai turi kuro kaina. Dujos ir biokuras, naudojami šilumos gamybai, perkami biržoje aukciono būdu. O biržoje galioja paprasta ekonomikos taisyklė – kuo didesnė paklausa, tuo didesnė kaina, todėl temperatūrai krentant kuro kaina kyla.
Praėjusiais metais kuras kainavo sąlyginai nedaug, nes dujų ir biokuro kainos biržoje buvo istoriškai žemame lygyje, tačiau šiais metais vidutinė mėnesio dujų žaliavos įsigijimo kaina grįžo į 2018 metų lygį. Šių metų vidutinė sausio mėnesį įsigytų dujų kaina, palyginti su praėjusiais metais, augo 23 proc. Vasario mėnesį pastebimas dar ženklesnis, net 75 proc. kainos augimas, palyginti su praėjusiais metais.
Nors šilumos energijos patiekiama mažiau, bet žiemą įsigytas brangesnis kuras didina kintamąją šilumos kainos dalį.
„Pagal šiuo metu galiojančias metodikas tikrasis kuro kainų poveikis šilumos kainai gerokai atsilieka, nes skaičiuojant šio mėnesio kintamąją kainos dalį remiamasi prieš du mėnesius pirkto kuro kainomis. Todėl prasidėjus šildymo sezonui vartotojas sumoka mažiau nei už faktines kuro kainas moka šilumos tiekėjas, tačiau pavasarį atšilus orams gyventojai nepajaučia greito sąskaitos už šildymą sumažėjimo. Nors šilumos energijos patiekiama mažiau, bet žiemą įsigytas brangesnis kuras didina kintamąją šilumos kainos dalį. Manome, kad reguliavimo mechanizmą šioje vietoje reikėtų keisti, todėl inicijuojame diskusiją su Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba“, – sakė R.Gudė.
Didelį poveikį sąskaitai už šildymą turi ir paties būsto sunaudojamas šilumos kiekis. Renovuoti, modernizuotas šildymo sistemas turinys namai yra ekonomiškesni, todėl jiems apšildyti reikalingas mažesnis kuro kiekis. Skaičiuojama, kad ekonomiškesni namai sunaudoja iki 35 proc. mažiau šilumos energijos. Tuo tarpu senesnės statybos būstai pasižymi didesniu šilumos kiekio pralaidumu, jų gyventojams už šildymą tenka mokėti daugiau.
