Derybose Teheranui pavyko įtikinti tarptautinę bendruomenę, kad jo vykdoma branduolinė programa yra taiki ir skirta tik elektros energijos gamybai. Susitarimo kritikai tikina, kad tai neužkirs kelio Iranui pasigaminti norimus branduolinius ginklus.
„Šešetuko“ derybų su Iranu pabaiga paskatino ekonomistų diskusijas apie tai, jog netrukus gali smarkiai atpigti nafta pasaulio rinkose.
Iranas turi ketvirtus pagal dydį pasaulyje naftos ir antrus pagal dydį gamtinių dujų išteklius.
Iranas turi ketvirtus pagal dydį pasaulyje naftos ir antrus pagal dydį gamtinių dujų išteklius.
Dar tik pasklidus gandams, kad susitarimas su Iranu bus pasiektas, į tai pasaulio naftos rinkos reagavo kainų mažėjimu.
Vis dėlto, tolimesnis šios žaliavos kainų mažėjimas priklausys nuo to, ar Iranas tarptautinėje rinkoje galės konkuruoti su kitais naftos tiekėjais.
Šiuo metu Iranas per dieną eksportuoja apie 1,3 mln. barelių naftos. Tuo tarpu prieš dešimtmetį, kuomet šaliai dar nebuvo įvestos sankcijos, šios žaliavos buvo išgaunama 2,2 mln. barelių per dieną.
Birželį Irano naftos ministerija paskelbė, kad per pusę metų šalyje per dieną išgaunamo juodojo aukso kiekis gali išaugti papildomu milijonu.
Kol kas spręsti apie derybų su Iranu pabaigos įtaką naftos kainai pasaulio rinkose spręsti sunku ir dėl to, kad nėra aišku, ką darys Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC).
Kol kas ji nesumažino naftos gavybos, o viena iš įtakingiausių organizacijos narių Saudo Arabija birželį išgavo rekordinį naftos kiekį – 10,56 mln. barelių.
