Po ilgų derybų, atrodo, Lietuvai pavyko įtikinti Estiją, kad ši pritartų susitarimui dėl bendros SGD rinkos, tačiau vis dar neaiški Latvijos pozicija.
Baltijos šalių premjerai penktadienį lankysis Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje, taip užbaigdami vadinamąjį SGD turą po tris Baltijos šalis, vėliau tęs pokalbius Pernu mieste Estijoje. Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį pareiškė, kad derybose su Latvija ir Estija tikisi „padėti tašką“ ir užbaigti dešimtmetį trunkančias diskusijas.
Pokalbiai dėl regiono dujų infrastruktūros prasidėjo dar 2006 metais, kai Baltijos šalys sutarė vertinti regioninio SGD terminalo statybų idėją, tačiau šalims nepasiekiant susitarimo, Lietuva Klaipėdoje pastatė savo terminalą.
Vėliau Lietuva ragino kaimynes pripažinti jį regioniniu ir taip atverti galimybes gauti europinę paramą. Tam nepritarė Estija, norinti statyti savo terminalą Suomijos įlankoje, todėl Lietuva sutiko, kad Estija statytų mažesnį terminalą ir ES paramą galėtų gauti abu terminalai bei Latvijos dujų saugykla.
S. Skvernelio teigimu, jeigu pavyktų susitarti, kad tiek Lietuvos, tiek Estijos terminalai bei Latvijos dujų saugykla yra vienas kitą papildantys objektai, būtų galima pretenduoti į europinę paramą jiems, o tai dujas vartotojams atpigintų 5-7 proc. nuo 2019 metų. Iki šiol derybose daugiausiai ginčų kėlė Estijos noras turėti didelį regioninį terminalą, tačiau, kaip BNS teigia su situacija susipažinę pareigūnai, šiuo metu ją tenkina galimybė pasistatyti mažesnės apimties terminalą.
Estijos vyriausybė BNS šią savaitę nurodė, kad yra linkusi vertinti įvairius bendradarbiavimo tarp šalių variantus, kurie galėtų pretenduoti į ES paramą.
„Siekiant rasti ilgalaikį sprendimą dėl Baltijos šalių SGD terminalo, svarbu garantuoti vienodas konkurencijos sąlygas tarp skirtingų projektų. Įgyvendinus vienodas sąlygas, galima įvertinti, kuris projektas yra pats pigiausias, atsižvelgiant į regiono poreikius. Nepaisant to, Estija nori aptarti įvairius bendradarbiavimo formatus ir bendrus projektus, kuriems gali pretenduoti į ES finansavimą“, – BNS teigė Estijos vyriausybės atstovas Urmas Seaveras.
BNS nepavyko gauti Latvijos vyriausybės komentaro dėl penktadienio pokalbių.
BNS kalbintų pareigūnų, kurie nenorėjo skelbti pavardžių, teigimu, su Latvija gali būti sunku susitarti. Pasak vieno jų, ilgą laiką Latvija nekėlė aiškių sąlygų dėl susitarimo, tad „ji buvo pamiršta“, o visas dėmesys nukreiptas į Estiją. Tačiau dabar Latvija abejoja, ar jai reikia pasirašyti susitarimą dėl SGD rinkos, ji gali norėti daugiau laiko įvertinti, kokią naudą iš to galėtų gauti.
