Į pradedamą eksploatuoti objektą šiaurės vakariniame Svinouiscio uostamiestyje Lenkija investavo 720 mln. eurų, be to, per pastaruosius kelerius metus šalyje buvo nutiesta šimtai kilometrų dujų vamzdynų ir įrengta požeminių dujų saugyklų.
„Lenkija pasiekė savo strateginį tikslą: esame nepriklausomi dujų srityje“, – E.Kopacz pareiškė per atidarymo ceremoniją ir pridūrė, kad alternatyvus dujų šaltinis suteikia Varšuvai galimybes derėtis dėl kainų.
Terminalas iš pradžių galės perpumpuoti per metus 5 mlrd. kubinių metrų dujų – maždaug trečdalį Lenkijoje suvartojamo kiekio. Vėlesniais metais jo pralaidumas gali padidėti iki 7,5 mlrd. kubinių metrų.
Šiuo metu 38 mln. gyventojų turinti šalis trečdalį savo suvartojamų dujų išgauna iš savo telkinių. Iš Rusijos importuojamos dujos patenkina 40 proc. šalies poreikių, o iš Centrinės Azijos šalių perkama dar 20 procentų.
Sprendimas statytis SGD terminalą buvo priimtas 2006 metais. Iš pradžių buvo planuojama, kad šio objekto statyba, vykdyta energetikos įmonių grupės „Saipem“, kuri yra Italijos naftos milžinės „Eni“ padalinys, bus baigta praeitais metais.
Pirmasis SGD tanklaivis atplauks maždaug gruodžio viduryje iš Kataro, kuris yra didžiausias pasaulyje suskystintų dujų eksportuotojas.
2009 metais Lenkija pasirašė su bendrove „Qatargas“ 20 metų galiosiančią sutartį dėl dujų tiekimo per Svinouiscio terminalą.
Ginčai dėl dujų tranzito tarp Ukrainos ir Maskvos ne kartą buvo sukėlę grėsmę rusiškų dujų tiekimui į Lenkiją ir kitas Europos Sąjungos šalis.
Lenkijos politikai taip pat kritikavo Rusijos dujotiekio „Nord Stream“, kuriuo dujos pumpuojamos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu paklotu vamzdynu, projektą.
Varšuva argumentuoja, kad „Nord Stream“ kelia grėsmę Lenkijos energetiniam saugumui, susijusiam su šalies vaidmeniu rusiškų dujų tranzite sausumos dujotiekiu, jungiančiu telkinius Jamalo regione ir Europą.
