Johnas Watsonas – keista asmenybė naftos versle. Rinkoje, kur dominuoja Teksasas, Saudo Arabija ir Rusija, jis yra iš Kalifornijos. J.Watsonas studijavo žemdirbystės ekonomiką ir karjerą šiame versle pradėjo kaip finansų analitikas.
Kol jo varžovai užima visas teritorijas, kur tik įmanoma rasti angliavandenilių, ir taip skatina didesnį naftos ir dujų vartojimą, J.Watsonas procesą tik stebi. Jis žaidžia kitokį žaidimą.
Tokie varžovai kaip „Exxon“ trokšta naujų rezervų, tuo metu J.Watsonas susitelkęs ties efektyviu rezervų naudojimu. „Chevron“ už barelį naftos uždirba 24 JAV dolerius, tuo metu jų konkurentas „Exxon“ – 19,8 JAV dolerio.
„Chevron“ investicijos vien šiemet sieks apie 37 mlrd. Lt – panašiai, kiek ir „Exxon Mobil“, nors bendrovės rinkos kapitalizacija yra beveik dvigubai mažesnė nei „Exxon Mobil“.
„Chevron“ ketina padidinti gamtinių dujų ir naftos gavybą 25 proc. iki 3,3 mln. barelių per dieną.
Panašia euforija tikrai negali pasigirti kitos naftos kompanijos. Dabar geriau sekasi valstybei priklausančioms kompanijoms, kurios disponuoja paskutiniais itin pelningais naftos telkiniais. Tokie ginantai kaip „Exxon, „Shell“, BP ir „Total“ išgauna sunkiau pasiekiamus naftos resursus.
Visos kompanijos stengiasi veikti stabiliai, kai kurios jau nustojo stengtis būti didelės: „ConocoPhillips“ suskilo, BP neteko milijardų, kitos išleidžia labai daug pinigų vien tam, kad išlaikytų savo dydį. „Exxon“, nepaisant to, kad 2010 metais „XTO Energy“ pirkimui išleido 40 mlrd. JAV dolerių, produkcija krenta. Rinkos tai pastebi tik dabar. „Chevron“ akcijų kaina per dvejus metus išaugo 20 proc.
„Chevron“ Kazachstane ketina investuoti 25 mlrd. JAV dolerių, Nigerijoje – 2 mlrd. JAV dolerių. 8 mlrd. JAV dolerių „Chevron“ skiria dujų skystinimo jėgainei, kuri gamtines dujas pavers į dyzelius ir alyvas. Meksikos įlankoje „Chevron“ sutarė investuoti 12 mlrd. JAV dolerių į dar tris laukus, kuriuose gavyba turėtų pasiekti 100 tūkst. barelių per dieną.
Tačiau tikrasis monstras yra „Chevron“ projektas Australijoje „Gorgon“. 2014 metais kompanija išgaus apie 450 tūks. barelių naftos per dieną. Pusė kiekio keliaus „Chevron“ – projekto operatoriui. Atrasto 50 trln. kubinių metrų dujų telkinio užteks „Gorgon“ veikimui 40 metų.
„Gorgon“ įsikūrusi Barou saloje. Šioje saloje „Chevron“ naftos ieško nuo 1964-ųjų. Tačiau nuo tada, kai atrado didžiulį telkinį šioje saloje, „Chevron“ stengiasi salą paversti suskystintų gamtinių dujų centru. Dėl unikalios salos floros ir faunos Australija labai griežtai tikrina viską, kas įvežama į salą.
J.Watsonas „Chevron“ dirbti pradėjo 1980-aisiais. Iš pradžių dirbęs su įmonės finansais, 1996-aisiais jis paskirtas „Chevron“ Kanadoje prezidentu. 1998-aisiais vadinamasis Azijos gripas naftos kainas sumažino iki 11 JAV dolerių už barelį. Silpnai industrijai reikėjo taupyti. Tais pačiais metais J.Watsonas paskirtas investicijų ir susijungimų grupės vadovu.
„Chevron“ iš kitų kompanijų išskiria dar ir tai, kad kompanija į skalūnų revoliuciją pernelyg daug neinvestavo. Didžiausia suma, kurią įmonė investavo į skalūnų projektus – 4,3 mlrd. Lt. Tačiau ne dėl to, kad netikėtų jų nauda. Pramonės ginantai dar 1990 metais pasitraukė į krantą, tačiau „Chevron“ liko ir todėl iš naujo visos infrastruktūros paieškai ir gavybai nereikia statyti. „Chevron“ turi milžiniškus skalūnų plotus.
Visą straipsnį anglų kalba apie „Chevron“ galite rasti čia.
