Toks sprendimas buvo priimtas pirmadienį beveik visų parlamentinių partijų politikų ir energetikų pasitarime Seime.
Tačiau valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl susitarimo tono išsiskyrė – konservatoriai siūlo Lietuvai būti griežtai, o valdantieji socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ sako, kad tai naudos neatneš.
A.Kubilius: V.Putinui ir „Rosatom“ turime siųsti aiškų signalą
„Mes turime labai aiškiai nusiųsti signalą, kad ir fizinių, ir komercinių srautų ribojimas bus labai griežtas. Kas nuo mūsų tiesiogiai priklauso, tai galimybė parodyti baltarusiams ir „Rosatom“ (Rusijos branduolinės energetikos korporacija, statanti Astravo AE – BNS) ir Putinui, kad šitos elektrinės ekonominis planas gali būti visiškai ne toks, kokį jie skaičiavo – mes padarysime viską, kad ta elektra nepakliūtų į Lietuvos sistemą ir ja nebūtų prekiaujama, ir jie už tai negautų valiutos“, – diskusijoje teigė parlamentinės opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.
Konservatorių partijos lyderis europarlamentaras Gabrielius Landsbergis įsitikinęs, kad Lietuva gali padėti stabdyti Astravo AE finansavimą.
„Šiandien Rusijai patekimas į finansų rinkas yra nesuvokiamai sudėtingas, paskolos yra labai brangios. Tai reiškia, kad bet koks krestelėjimas arba projekto (AAE – BNS) virtimas dar rizikingesniu greičiausiai finansavimą sustabdys. Esmė yra ta – mes galime sustabdyti finansavimą šitam projektui ir, manau, kad savo tikslu turėtume iškelti būtent šį“, – tvirtino G.Landsbergis.
G.Kirkilas: galime tik sušvelninti pasekmes
Tuo tarpu Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas mano, kad tokie veiksmai jau pavėluoti.
„Tikrai panašiais žingsniais nesustabdysime tos elektrinės statybos. Jau praėjo tas laikas. Dabar, mano nuomone, galime tik sušvelninti pasekmes“, – BNS teigė parlamentaras.
Anot jo, principinį partijų susitarimą pasiekti šiuo klausimu nebus sunku, sunkiau bus jį vykdyti.
„Energetikos strategijų nemažai buvo Lietuvoje – vieni, būdami valdžioje priima, o kiti, į ją atėję, pakeičia“, – BNS sakė G.Kirkilas.
Jis sakė nemanantis, kad Lietuvos tonas turi būti „griežtas ir kategoriškas“: „Yra ne tik Astravas, bet ir santykiai su Baltarusija, tranzitas per Lietuvą, Klaipėdos uostas“.
P.Gražulis: Lietuva neturi grasinti uždaryti linijas
„Tvarkiečių“ frakcijos vadovas Petras Gražulis pritaria G.Kirkilui, kad dabar Lietuva turėtų reikalauti užtikrinti Astravo AE saugumą, o ne grasinti „linijų uždarymu“.
„Ar nuo to ji bus saugesnė? Jei jau ji statoma, turime siekti, kad ji būtų saugi, nes sustabdyti jos statybos neįmanoma“, – BNS tvirtino P.Gražulis.
Parlamentaras sako, kad grasinimais dėl Astravo AE Lietuva Baltarusiją, kuri ne visada remia Rusijos politiką, „padarys savo priešu, o ne sąjungininku“: „Būtų žala mūsų valstybei“.
Pasak jo, „Astravo AE klausimo kontekste“ reikėtų įvertinti ir Lietuvos politikus, priėmusius sprendimą uždaryti Ignalinos jėgainę, nes kitu atveju niekam nebūtų kilusi mintis statyti Astravo AE.
Susitarimo reikia kuo greičiau
Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas konservatorius Audronis Ažubalis pasitarime siūlė partijų susitarimą priimti kuo greičiau, nes artėja rinkimai į Seimą.
„Seimo politinis sprendimas, manau, labai svarbus būtų, jeigu toksai Seimo nutarimas būtų, paskui galėtų eiti įstatymų pataisos“, – teigė jis.
„Darbiečių“ partijos lyderis Valentinas Mazuronis, be kita ko, siūlė įvertinti šalies atsijungimo nuo rusiškos elektros sistemos poveikį Lietuvos ūkiui: „Toks atsijungimas gali būti pražūtingas Lietuvos ūkiui, finansams... Tegu ekspertai sudėsto žingsnius – įvertina“.
Liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius tvirtino, kad Seimas savo poziciją dėl Astravo AE galėtų išreikšti jau kovą, pradėjęs pavasario sesiją: „Paprastai pasiekiam nacionalinių susitarimų itin svarbiais klausimais.“
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis įsitikinęs, kad Astravo AE ypač pakenks Vilniaus regionui, jo gyventojams ir investicijoms: „Kam bus patrauklus tas regionas (Vilniaus regionas – BNS)? Kas čia norės labai investuoti?“ .
Susitarimo projektas – šią savaitę, opozicija siūlo priimti specialų įstatymą
Politinės taryba valdančiųjų parlamentines partijas yra įpareigojusi parengti partijų susitarimo projektą, tačiau kol kas tai nėra padaryta. G.Kirkilas žada, kad dėl projekto „darbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir socialdemokratai gali susitarti šią savaitę.
Opozicijai priklausantys politikai norėtų, kad iki gegužės būtų parengtas ir Seime priimtas specialus Lietuvos apsaugos nuo Astravo AE įstatymas, kuriame būtų įtvirtintos techninės priemonės, leisiančios Lietuvai efektyviai apsaugoti elektros sistemą nuo jos elektros, taip pat neatidėliojant pradėti pasirengimą Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimui su Vakarais.
Įstatyme būtų numatyta, kad siekiant užtikrinti elektros srautų valdymą elektros perdavimo linijomis iš Baltarusijos, iki 2018 metų Visagino skirstykloje būtų įrengtas nuolatinės srovės keitiklis ir nutiesta 330 kilovoltų įtampos linija Vilnius-Neris, kad būtų galima išjungti šiuo metu mažai naudojamą 330 kV liniją Vilnius-Molodečnas.
Espo konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Lietuva ne kartą kritikavo Baltarusiją, kad ši neužtikrina projekto, kuris statomas vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.
Baltarusija teigia, kad pirmasis AE blokas gali pradėti veikti 2018 metais.
