„Europos Sąjunga visiškai remia Turkmėnijos siekį diversifikuoti gamtinių dujų eksporto rinkas. Dujotiekio per Kaspijos jūrą statyba ir dujų importas juo iš Turkmėnijos išlieka svarbia ES energetinio saugumo strategijos dalimi“, – L.Frebortą cituoja Turkmėnijos naujienų agentūra „Orient“.
ES diplomatas pabrėžė, kad vasario 28-ąją Azerbaidžano sostinėje numatytas Patariamosios tarybos dėl „Pietinio dujų koridoriaus“ projekto posėdis suteiks ES ir Turkmėnijos susitikimo aukščiausiu lygiu galimybę – su ES energetikos komisarė Kadri Simson.
2018-ųjų birželį Turkijos Eskišekiro mieste buvo oficialiai atidarytas Transanatolijos (TANAP) dujotiekis, tapęs „dujų tiltu“ tarp Kaspijos jūros regiono ir Europos. Vamzdyno nuo Azerbaidžano dujų telkinių iki Turkijos vakarų metinis pralaidumas pradiniame etape – 16 mlrd. kubinių metrų, iš jų 6 mlrd. kubų – Turkijai, 10 mlrd. kubų – Pietų Europai. Vėliau jo pralaidumą per du etapus planuojama padvigubinti.
„Pietinio dujų koridoriaus“ projektas apima Azerbaidžano dujų telkinio „Šach Deniz“ įsisavinimo antrąjį etapą, dujotiekio nuo Baku iki Gruzijos pasienio su Turkija pralaidumo didinimą, TANAP dujotiekį, Transadrijos (TAP) dujotiekį per Graikiją, Albaniją, Adrijos jūrą iki Italijos.
Azerbaidžanas dujas šiuo eksporto koridoriumi į Europą planuoja pradėti tiekti šiemet.
Penkių Kaspijos jūros valstybių lyderiams 2018-ųjų rugpjūtį pasirašius istorinį susitarimą dėl jūros teisinio statuso, viena jų – dujų turtinga Turkmėnija tikisi pagaliau nutiesti ne mažesnio kaip 10 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo dujotiekį per Kaspijos jūrą iki Azerbaidžano ir jį prijungti prie „Pietinio dujų koridoriaus“.
