Spalio 24 d. gamtinių dujų kainos Nyderlandų TTF biržoje – kuri laikoma esmine kainas formuojančia Europos gamtinių dujų birža – kirto simbolinę ribą.
Pirmadienį neatidėliotinų sandorių (spot) rinkoje dujos vienu metu kainavo 97 eurus/MWh, o dieną taip pat baigė kiek žemiau nei 100 eurų/MWh riba. Paskutinį kartą tokios kainos matytos birželį.
100 eurų/MWh ribą dujų kaina buvo kirtusi ir 2021 m. prieš Kalėdas, taip simboliškai perspėdama, kokių metų galima laukti Europos rinkoje, kurios vadeles tvirtai laiko rusų energetikos koncernas „Gazprom“.
Tačiau per metus psichologiškai tarsi pripratus prie triženklių skaičių ties dujų megavato kaina, kainos mažėjimo tendencija gali jei ne džiuginti, tai bent jau paskatinti optimistiškiau žiūrėti į netolimą ateitį.
Nuo rugsėjo pabaigos gamtinių dujų megavatvalandės kaina sumažėjo apie 46 proc. – vos prieš mėnesį ji dar viršijo apie 200 eurų/MWh.
Tiesa, gamtinės dujos vis dar daugiau nei dvigubai brangesnės nei tokiu pat laiku prieš metus, o brangiausiai dujos Nyderlandų biržoje kainavo rugpjūčio 26 d., kai pasiekė 349 eurų/MWh piką.
Dujų kainos Europoje lemia ne tik tiesioginį jų suvartojimą šildymui, pramonei ir kitiems poreikiams, tačiau ir elektros kainą.
Nemažai žemyno šalių vis dar yra priklausomos nuo dujas naudojančių elektrinių.
Tačiau per pastarąjį mėnesį didmeninės elektros kainos taip pat gerokai susitraukė.
Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvai rugsėjį „Nord Pool“ biržoje siekė 359,68 euro/MWh, o ligšiolinis spalio vidurkis (iki 25 d.) yra 43 proc. mažesnis ir jau siekia 204 eurus/MWh (arba 20,4 ct/kWh).
Šis rodiklis netgi mažesnis už birželio kainų lygį – tuo metu elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos zonai siekė 223,16 euro/MWh.
Kas lemia tokius pokyčius ir kiek tokios kainos laikysis?
15min kalbinti ekspertai perspėja, kad džiaugtis dar ankstoka ir energetinių išteklių kainos keisis šąlant orams.
Kita vertus, dabartinės kainos gali įkvėpti atsargaus optimizmo, kad bent jau ruduo nebus toks blogas kaip buvo žadama.
Energetikos ekspertas: atšalus, dujų kainos turėtų kilti
15min kalbintas energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas teigė, kad dujų rinka šiuo metu yra labai jautri, todėl turėtume nesitikėti, kad dujų kainos dabar tik mažės.
„Dabar Europoje dar šilta, dujų saugyklos užpildytos – dujų yra daug ir jų į Europą dar vežama. Vakarų Europoje komentuojama, kad laivai stovi ir negali įvežti dujų į Ispanijos uostus, kur daugiausia terminalų“, – kalbėjo V.Jankauskas.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad baimė, jog šaltesniais mėnesiais dujomis apsirūpinti gali tapti sunkiau, išlieka – tokiu atveju, gamtinių dujų kaina vėl pakiltų.
„Rinka labai įtempta, visi žiūri į dangų, koks bus oras. Kai kas dujas laiko laivuose kaip saugyklose ir galvoja parduoti tada, kai kaina pakils. Tų laivų, kurie gali gabenti dujas, kainos šiuo metu yra labai išaugusios“, – sakė V.Jankauskas.
Europos Sąjungos dujų saugyklų užpildymo vidurkis siekia apie 96 proc.
Dėl šios priežasties net ir norint prikaupti dujų žemomis kainomis, lyginant su tomis, kurias matėme vasarą, tai nebūtų taip paprasta.
„Padėtis įtempta ir įvairūs dalykai ją gali išmušti iš vėžių. Jau šiokį tokį palengvėjimą jaučiame, jau matome, kad gal nebus taip blogai, kaip galvojome ir atsikvėpėme. Tiek tų tiekėjų yra, tiekimo pakanka, kaip sakiau, laukia nemažai laivų. Bet blogiausia gali būti žiemos pabaigoje, jeigu ta žiema būtų ilga ir šalta“, – sakė jis.
Ekonomistas: rinkos neišsigando biurokratų
Banko „Luminor“ ekonomistas antrino, kad padėtis dujų rinkoje susidarė dėl saugyklų užpildymo ir ypač dėl šilto rudens.
„Sakyčiau, kad susiformavo netgi dujų perteklius. Dar vienas dalykas – sumažėjęs vartojimas. Taupo ne tiek gyventojai, bet ir įmonės – nemažai jų yra laikinai sustabdžiusios veiklą ar dirba ne visu pajėgumu. Sumažėja paklausa ir esame arti to, kad jų dabar nelabai yra kur dujų dėti. Bet žiemą gali būti visko“, – perspėjo pašnekovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad dujų kainą lems ne tik orai, bet ir tai, kaip Europai seksis taupyti.
„Čia, aišku, gali kilti tam tikrų iššūkių. Kai kurios Europos šalys pažadėjo labai dosnias subsidijas, taigi to taupymo gali nebūti. Taupymas daugiau eina per subsidijas, kas nėra labai sveika ekonomikai. Žvelgiant į tolesnį laikotarpį, kita žiema ir gali būti kupina iššūkių, priklausomai nuo to, kiek ši žiema bus šalta“, – pabrėžė ekonomistas.
Šiuo metu ES lygiu tariamasi dėl įvairių priemonių, kuriomis siekiama stabilizuoti dujų tiekimą ir kainas. Tarp jų – ir dujų kainų lubų įvedimas.
Antradienį šis klausimas bus toliau aptariamas ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje Liuksemburge, jame dalyvaus ir Lietuvos ministras Dainius Kreivys.
Nors jau pasigirsta pavienių nuomonių, kad dujų kainos mažėja būtent dėl politikų spaudimo, Ž.Mauricas teigia, kad šiuo atveju viską lemia rinkos dėsniai.
„Kainos krinta ne dėl ES biurokratų sprendimų. Tokios nuomonės yra aukščiausios prabos populizmas – neva kainos krenta dėl to, kad rinkos išsigando ES biurokratų. Jie dar nieko nesusitarę, o kainos jau nukrito“, – ironizavo Ž.Mauricas ir pridūrė, kad šiuo metu politikai galėtų nebent „prikaišioti pagalių į ratus“.
Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad šiandieninės dujų kainos neturėtų įkvėpti didelio optimizmo ilguoju laikotarpiu – anot jo, vienokio ar kitokio masto energetinė krizė Europoje truks 3–5 metus.
„Ateities sandoriai rodo, kad dujų kainos bus 2–3 kartus didesnės nei iki 2020 m. Tai reikš, kad Europoje veikiančioms įmonėms bus sunku konkuruoti su JAV ir Kinijos įmonėmis“, – prognozavo pašnekovas.
Jau koreguotas ir visuomeninis elektros tarifas
Laikinas energetikos išteklių kainų kritimas tampa nauju galvosūkiu VERT – ši institucija po kiek daugiau nei mėnesio nustatys ir patvirtins elektros kainas kitam pusmečiui.
Vis dėlto, jau dabar aišku, kad visuomeninis elektros tarifas bus gerokai didesnis.
Pirmąjį 2023-ųjų pusmetį valstybė žada kompensuoti elektros kainą visiems gyventojams tiek, kad ji būtų ne didesnė nei 28 centai už kilovatvalandę, o antrąjį pusmetį – 33 centai. Pagal dabar galiojančią tvarką kompensacijos riba yra 24 ct/kWh.
Jei kitais metais vartotojai mokės už elektrą mažiau nei atitinkamai 28 ir 33 centus, jiems kompensacijos nebus mokamos.
Maksimali kompensacijos suma siektų 35 ct/kWh. Tokios kompensacijos galėtų tikėtis ir tie nepriklausomų tiekėjų klientai, kurių tarifas kitą pusmetį sieks daugiau nei 28 ct/kWh.
Vis dėlto, žemesnės gamtinių dujų ir didmeninės elektros kainos galėtų prisidėti prie mažesnių nominalių tarifų ir kartu mažesnės naštos biudžetui.
Štai rugsėjo pabaigoje VERT pristačius galimas elektros kainas I 2023 m. pusmečiui, buvo skaičiuojama, kad standartinis visuomeninio tiekimo tarifas galėtų būti apie 63 ct/kWh, tuo atveju, jeigu Vyriausybė nesiimtų jokių priemonių.
Tačiau spalio 14 d., praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėms, VERT patikslino šias prognozes.
Prognozuojama elektros energijos rinkos kaina 2023 metų pirmajam pusmečiui bus 37,698 ct/kWh. Nors tai 189 proc. didesnė kaina, nei buvo nustatyta 2022 metų antrajam pusmečiui, šis teorinis tarifas jau buvo 5 ct/kWh mažesnis nei rugsėjo pabaigoje.
„Pažymime, kad galutiniai tarifai priklausys ir nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų kompensacijų elektros energijos kainos daliai kompensuoti“, – rašoma 15min gautame VERT atsakyme.
Nuo spalio 14 d. energetinių išteklių kainos dar labiau nusileido. Savaitinis didmeninės kainos vidurkis praėjusią savaitę buvo žemiausias nuo birželio pradžios.
Tačiau kiek šiandien mažėjančios gamtinių dujų kainos gali koreguoti VERT tarifo prognozes nėra aišku – rinkų neapibrėžtumą pripažįsta ir pati įstaiga.
„VERT nuolat vertina rinkoje vykstančius pokyčius ir skaičiuodama tarifus buitiniams vartotojams remiasi tuo metu prieinama informacija. Šiuo metu matomos kainų mažėjimo tendencijos, tačiau, kiek tokie pokyčiai gali tęstis, sunku prognozuoti esant labai dideliems neapibrėžtumams“, – rašoma 15min gautame atsakyme.
Nauji elektros energijos tarifai kitiems metams bus patvirtinti ir paskelbti ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 30 d.