Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) sprendimu, visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo liepos pabrangs apie 8 proc., o dujų kaina namų ūkiams pašoks net 26–50 proc. Šį kainų šuolį VERT motyvuoja brangstančiomis žaliavomis pasaulinėje rinkoje, tačiau energetikos ekspertai pripažįsta – toks šuolis netikėtas net jiems.
Energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas 15min tvirtino, kad naftos ir dujų kainų augimas biržoje leido prognozuoti kainų kilimą, tačiau ne tokiu mastu.
Tikrai nesitikėjau, kad 50 proc. brangtų gamtinės dujos, – stebėjosi A.Sekmokas.
„Tikrai nesitikėjau, kad 50 proc. brangtų gamtinės dujos. Bet kurių kainų kilimas 50 proc. yra labai didelis, labai staigus – tai veikia rinkas, daro įtaką vartotojams. Ir nors premjerė sako, kad VERT nepriklausomas, manau, kad visuomenės lūkesčiai, kad Vyriausybė galėtų bandyti veikti kainas ar turėtų daryti įtaką kainoms. Viena išvada aiški – netikėtas ne kainų kilimas, bet kainų kilimas tokiu mastu”, – komentavo A.Sekmokas.
Jam pritarė ir energetikos ekspertas Rytas Staselis. „Ir nustebino, ir ne VERT sprendimas. Nustebino, kad toks gana staigus, nenustebino, kad jau pernai, ypač apie dujas kalbant, buvo labai palankios kainos, tai visą laiką dugne negali būti“, – 15min sakė R.Staselis.
O A.Sekmokas pridūrė net neprisimenantis tokio kainų šuolio energetikoje.
„Aišku, visų skaičių neanalizavau, bet aiškiai matėme brangimus – elektros brangimas uždarius Ignalinos atominę elektrinę buvo apie 30 proc., bet negalėčiau atsiminti tokio atvejo, kad dujos brangtų 50 proc.”, – sakė A.Sekmokas.
Elektra pabrangs daugiau nei milijonui vartotojų
VERT teigia, kad elektros kainos kilimą 8 procentais pajus ne visi gyventojai – kainos paaugs tiems, kurie naudojasi visuomeninio tiekėjo paslaugomis. Tokių vartotojų, „Ignitis” duomenis, yra apie 1,36 mln.
O nepriklausomą elektros energijos tiekėją pasirinkusių klientų, kurie elektros energijos kainą užfiksavę sutartyse metų ar dvejų laikotarpiui, šis kainų kilimas nepalies.
Nepriklausomą tiekėją pasirinko beveik 96 tūkstančių pirmojo elektros rinkos liberalizavimo klientų, kurie per metus suvartoja 5000 kWh ir daugiau elektros energijos, ir 184 tūkst. į antrą ir trečią liberalizavimo etapus patekusių klientų.
Šiuo metu vyksta antrasis liberalizavimo etapas, kurio metu iki gruodžio 18 dienos nepriklausomą elektros tiekėją turi pasirinkti gyventojai, suvartojantys 1000—5000 kWh elektros per metus.
„Šis kainų perskaičiavimas mūsų klientams neturės įtakos – jie savo elektros energijos kainą yra užfiksavę sutarties sudarymo metu. Kaina mūsų klientams keistųsi tuo atveju, jei kiltų reguliuojama kainos dalis, o dabar buvo perskaičiuota būtent nereguliuojama, kas yra aktualu tik visuomeninio tiekėjo paslaugomis besinaudojantiems gyventojams“, – 15min komentavo „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
Pasak jo, galutinė mokėtina suma vartotojams netgi nežymiai mažės, nes VERT sprendimu nuo liepos 1 dienos 10,5 proc. mažėja VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų) dalis elektros energijos kainoje.
Nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna antrino, kad pasirinkusieji fiksuotos kainos planus, šio pabrangimo nepajus.
Naujiems klientams kaina gali išaugti
Tačiau šie pažadai skirti jau esamiems klientams, sudariusiems metų ar dvejų metų sutartis ir užfiksavę kainas. A.Sekmokas atkreipia dėmesį, kad kainų augimo įtaką pajus ir tie klientai, kurie su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais sutartis sudarė kintama kaina. Tokiems vartotojams elektros energijos kaina keičiasi kas mėnesį, priklausomai nuo to, kaip keičiasi elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ LT biržoje.
O kaip gi su naujais klientais, kurie tiekėją pasirinks nuo liepos?
Energetikos ekspertai neatmeta galimybės, kad prie visuomeninio tiekėjo kainų gali bandyti prisiderinti ir nepriklausomi tiekėjai. Todėl nors sutartimis kainas užfiksavę vartotojai pokyčių nepajus, naujiems klientams siūlomas tarifas gali būti didesnis.
„Viskas turi reikšmės. Kai nepriklausomi tiekėjai skaičiuoja savo variantus, formules, tai aišku, kad atsižvelgia į visuomeninę tiekimo kainą, bet ar tai turės lemiamą reikšmę, nebūčiau toks tikras.
Jie skaičiuos, kur perka, už kokią kainą, importą, kiek dujos kainuoja, biokuras. Visa tai, kas žadama nuo liepos 1 d., visą šitą sąmyšį lėmė pirmojo šių metų pusmečio tendencijos, o nuo kitų metų daugiau bus atsižvelgiama į antrojo pusmečio tendencijas ir ateities sandorius biržose už dujas, elektrą“, – komentavo R.Staselis.
Neslepia ir V.Koryzna, kad kaina augs naujiems klientams. Tačiau jis pabrėžia, kad tai lems augančios elektros kainos biržoje, o ne VERT sprendimas.
„Kalbant apie tuos gyventojus, kurie ateityje sudarys sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais, galima daryti prielaidą, jog už suvartotą energiją jie mokės daugiau, bet labai svarbu pabrėžti, jog ši prielaida daroma ne dėl konkretaus aptariamo VERT sprendimo ar liberalizacijos.
Tai priklauso nuo veiksnių, darančių įtaką elektros kainai, kuri formuojasi „NordPool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje. Todėl tiksliai prognozuoti, kiek už elektrą mokės ateityje naujai sutartis su „Enefit“ sudarę gyventojai – negalime“, – komentavo „Enefit“ vadovas.
Pasak jo, šiuo metu matoma kainos augimo tendencija. Viena iš pagrindinių priežasčių – griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai ir valstybių taikomi taršos mokesčiai, kurie didina gamintojų kaštus, o taip pat ir galutinę energijos pardavimo kainą.
Skaudžiausiai kainų šuolis – besišildantiems dujomis
Kokią konkrečiai įtaką gyventojų išlaidoms turės pakilusios kainos? Kiek už elektrą ir dujas daugiau turės sumokėti skirtingo dydžio būstų savininkai?
„Ignitis“ ir VERT pateikia apibendrintus skaičiavimus. „Ignitis“ skelbia, kad standartinio namų ūkio, kuris per mėnesį sunaudoja vidutiniškai apie 100 kWh elektros, išlaidos už elektros energiją padidės apie 1,16 euro per mėnesį. Panašius skaičiavimus pateikia ir VERT.
O šildantys namus dujomis (iki 20 tūkst. kubų per metus), „Ignitis" skaičiavimais, vidutiniškai mokės apie 14 eurų daugiau. Maistui dujas naudojantys gyventojai per mėnesį vidutiniškai mokės 0,59 euro daugiau.
Visgi šie išvesti vidurkiai mažai ką atskleidžia, nes kalbant apie dujų kainos šuolį, jis skaudžiausias žiemos mėnesiais bus vartotojų, kurie namus šildo dujomis, piniginėms.
„Dujomis šildosi apie 90 proc. namų mūsų bendrijoje. Ar pasijus kainos šuolis? Labai pasijus, nes Tarandė yra vienas iš senesnių rajonų. Pensininkai labai nepatenkinti, nes prieš 20 metų dujiniai katilai statyti – dabartiniai našesni ir ekonomiškesni, o juos pakeisti – investicijos”, – 15min komentavo Tarandės indvidualių namų bendrijos valdybos pirmininkas Valdas Račkys.
R.Staselis priduria, kad tokiems vartotojams šis kainos kilimas bus skaudus.
„Jei matuotume vidutinę temperatūrą ligoninėje, tai gal būtų įvairių nuomonių, bet žmogui, kuris šildosi dujomis ir neturi labai lanksčių sąlygų, tai aišku, kad 50 proc. pabrangusios dujos, yra požiauris brangimas“, – pritaria R.Staselis.
Tad 15min paskaičiavo, kiek elektros ir dujų kainų pokytis palies konkrečius namų ūkius. Lyginimui pasirinkome tikrus pavyzdžius Vilniuje – dviejų kambarių butą, kuriame gyvena pensininkų pora, trijų kambarių butą, kuriame įsikūrusi jauna šeima su dviem vaikais, ir prieš 20 metų statytą individualų namą, kuriame gyvena penkių asmenų šeima. Paprašę šių metų elektros ir dujų suvartojimo duomenų skirtingais mėnesiais paskaičiavome, kiek kiekvienu atveju namų ūkiui pabrangsta išlaidos už dujas ir elektrą.
1 pavyzdys: dviejų kambarių bute augs ir elektros, ir dujų sąskaita
49,5 kv. m ploto dviejų kambarių bute sename daugiabutyje gyvenančią pagyvenusių vilniečių šeimą, kuri iki šiol nepriklausomo tiekėjo nėra pasirinkusi, palies tiek elektros, tiek dujų brangimas, nes maistui ruošti jų daugiabutyje naudojamos dujos. Šiai grupei vartotojų dujos brangsta mažiau negu tiems, kurie dujomis šildosi namus.
Vidutiniškai per mėnesį šis namų ūkis suvartoja 7,5 kubinių metrų gamtinių dujų ir per mėnesį iki šiol sumokėdavo apie 4,3 euro. Nuo liepos 1 dienos per mėnesį vilniečiai mokės euru brangiau – 5,3 euro.
Šiam dviejų kambarių namų ūkiui per mėnesį euru pabrangs ir elektra – 100 kilovatvalandžių suvartojantys vilniečiai per mėnesį už elektrą mokės 15,2 euro (dabar – 14,1 euro).
Suprasti akimirksniu
- Šio namų ūkio išlaidos elektrai ir dujoms per mėnesį pabrangs 2 eurais, per metus – 24 eurais.
2 pavyzdys: trijų kambarių bute ūgtels išlaidos elektrai
Panagrinėjome ir kiek išaugtų sąskaitos naujos statybos trijų kambarių bute Vilniuje. Jame šiuo metu gyvena keturių asmenų šeima – jauna pora su dviem mažais vaikais. Šį namų ūkį palies tik elektros kainos augimas, nes dujos nėra naudojamos nei maisto gamybai, nei šildymui.
Per mėnesį ši šeima sunaudoja apie 400 kWh ir sumoka apie 56 eurus per mėnesį. Išaugus kainai už kilovatvalandę nuo 0,14 euro iki 0,15 euro, sąskaita paaugs 4 eurais per mėnesį.
Suprasti akimirksniu
- Šio namų ūkio išlaidos elektrai per mėnesį paaugs 4 eurais, per metus – 48 eurais.
3 pavyzdys: individualiame name sąskaitos išsipūs žiemą
Trečiasis mūsų pasirinktas pavyzdys – individualus namas Vilniuje, šildomas dujomis, kuriame gyvena 5 asmenys. Šis namų ūkis pernai metų pabaigoje pasirašė sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju ir užtvirtino tarifą metams, todėl išlaidos elektrai neturėtų padidėti.
O išlaidos už šildymą šio namo gyventojams padidės smarkiai. Nepriklausomybės pradžioje statytame name šildomas 250 kvadratinių metrų plotas, todėl žiemos mėnesiais išlaidos už dujas būna didžiausios.
Šią žiemą – nuo pernai metų gruodžio iki šių metų kovo – šildymui ir karšto vandens parengimui per mėnesį buvo vidutiniškai sunaudojama 790 kubinių metrų ir sumokama vidutiniškai 225 eurai (221 eurai plius 4 eurai abonementinis mokestis). Įsigaliojus naujiems tarifams, suma šaltaisiais mėnesiais gali išaugti net šimtu eurų – iki 324 eurų. Pavasarį ir vasarą, žinoma, tokių išlaidų nereikės.
Suprasti akimirksniu
- Šio namo išlaidos dujoms žiemą išaugs 99 eurais per mėnesį.
Šio namų ūkio situacija kaip diena ir naktis skiriasi nuo VERT apskaičiuoto vidurkio – VERT skaičiuoja, kad vartotojai, kurie šildosi namus ir suvartoja 794 kub. m/pusmečiui, moka 246,26 Eur per pusę metų, o nuo 2021 m. II pusmečio mokės 349,48 Eur, todėl per pusmetį išlaidos padidės 103,22 Eur, o per mėnesį – 17,20 Eur/mėn.
Gali brangti ir centrinis šildymas
A.Sekmokas mano, kad šildymo sąskaitos gali išaugti ne tik individualių namų savininkams, bet ir centriniu šildymu besinaudojantiems vartotojams, nes šilumos gamyboje iki šiol naudojamos ir gamtinės dujos.
„Matysime ir šilumos kainų augimą net ten, kur naudojamas biokuras. Nebus toks staigus kainų augimas, nes brangimas vyksta palaipsniui, bet ir čia matysime augimą, nes bendras kainų lygis ir santykiai su Baltarusija, iš kurios didelė dalis biokuro importuojama, gali turėti įtakos“, – prognozavo A.Sekmokas.
Jam pritaria ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, tvirtinantis, kad keli didieji miestai, kuriems nepakanka biokuro įrenginių, per didžiuosius šalčius degina ir dujas. Tarp tokių miestų jis įvardijo Vilnių, kur 60 proc. šilumos pagaminama deginant biokurą, o 40 proc. – dujas. Dujas naudoja ir Panevėžys, tačiau čia proporcija gerokai mažesnė.
„Daugelyje miestų 80–90 proc. sudeginama biokuro ar net 100 proc., tai dujų poreikis nėra reikšmingas“, – kalbėjo V.Lukoševičius.
Jis svarstė, kad Vilniuje dujų brangimas bendrą šilumos kainą gali pakelti keliais ar keliolika procentų, nes brangsta tik žaliava, o didelę dalį galutinėje šilumos kainoje sudaro infrastruktūros mokesčiai, akcizas, PVM.
Didžiausio Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėjo Vilniaus šilumos tinklų komunikacijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė prieštarauja – jos teigimu, VERT sprendimas didinti gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams neturės įtakos centralizuoto šildymo kainoms. Pasak jos, Vilniaus šilumos tinklai didžiąją dalį gamtinių dujų šilumos bei karšto vandens gamybai įmonė įsigyja gamtinių dujų biržoje, kurioje kainos nėra reguliuojamos.
Kita vertus, galutinis rezultatas gali būti tas pats – brangsianti šilumos kaina, nes gamtinių dujų kaina auga ir biržoje.
Vilniaus šilumos tinklų atstovė tvirtina, kad apie šildymo kainų augimą kalbėti kol kas negalima, tačiau sutinka, kad tiek pasaulio, tiek Lietuvos gamtinių dujų rinkose nuo praėjusių metų liepos mėnesio, kada dujų kainos buvo rekordinėse žemumose, stebimas tendencingas gamtinių dujų kainų augimas, kuris tęsiasi iki šiol.
„Dujų kainos 2021 metais grįžta į 2018 m. – 2019 m. lygį“, – teigė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Kas brangina dujas ir elektrą?
Tai, kad gamtinių dujų kainos tiesiog grįžta į buvusį lygį, tvirtino ir VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Duodamas interviu BNS, jis sakė, kad iki 50 proc. kainos augimas gali atrodyti didelis dėl žemos palyginamosios bazės – kainos nuo liepos grįžta į ikipandeminį 2019 metų lygį – tais metais dujų kainos vartotojams buvo net kiek didesnės nei bus nuo liepos.
„Tarifo pokytis ir buvo sąlygotas to, kad gerokai išaugo gamtinių dujų importo kaina, prognozuojama šių metų antrąjį pusmetį, palyginti su tuo, kas buvo įskaičiuota į tarifus 2021 metų pirmam pusmečiui“, – BNS sakė R.Pocius.
„Ignitis“ nurodo, kad dujų kainai įtaką daro pokyčiai Europos dujų biržose, nes jie lemia ir įsigijimo kainą Lietuvoje, elektros kainai – 18,77 proc. išaugusios elektros įsigijimo kainos „Nord Pool“ elektros energijos ir ateities sandorių biržose.
VERT taip pat vardija, kad elektra brangsta dėl didesnės elektros energijos ateities sandorių kainos, apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainų augimo („European Energy Exchange“ duomenimis, ATL kaina didėjo daugiau nei du kartus nuo 23,82 iki 54,22 Eur už toną anglies dvideginio ekvivalento), žaliavų (gamtinių dujų, naftos, anglies) reikšmingo ateities sandorių kainų didėjimo tarptautinėse rinkose.
R.Staselis papildo, kad dar vienas faktorius, kodėl brangsta dujos – Lietuva negauna norvegiškų dujų, nes pernai dėl kilusio gaisro buvo sustabdyta Hamerfesto suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) gamykla. Dėl šios priežasties dabar tenka vežtis dujų iš tolimų šalių, tokių kaip Trinidadas, JAV, o tai lemia išaugusius transportavimo kaštus.
Kitos ekspertų vardijamos priežastys – vartojimo atsigavimas po pandemijos, užsitęsusi itin šalta žiema Europoje, tuštesnės Europos požeminės dujų saugyklos, pasiūlos sumažėjimas dėl nedirbančios gamyklos Norvegijoje.
INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė 15min teigė, kad nuo praeito rudens pasaulinėse rinkose kyla plataus spektro žaliavų kainos. Tą lėmė pandemijos ir karantino ribojimų užgniaužta gavyba, sutraukytos tiekimo grandinės, susiformavę „butelio kaklelio“ efektai, lokalūs, o ilgainiui ir globalūs tam tikrų žaliavų ir prekių deficitai.
Tad ir energetinių nešėjų rinkos situacija yra panaši – ekonomikos pulsui tankėjant ir atsigaunant gamybai, kyla energijos suvartojimas ir susidaro palanki aplinka kainų kilimui.
„Būtina paminėti ir tai, kad pernai naftos ir jos produktų rinka patyrė labai rimtą šoką – tiek naftos, tiek dujų pasaulinės rinkos pandemiją pasitiko su didžiuliu pasiūlos pertekliumi (dujų atveju Europoje, tam įtakos turėjo ir itin šilta žiema) ir ekonomikai užsidarius, šių energetinių nešėjų paklausa rekordiškai smuko, o kainos fiksavo rekordinius dugnus.
Šiuo metu vyksta atvirkščias procesas – tiek naftos, tiek dujų kainos kyla. Tad iš pirmo žvilgsnio grėsmingai atrodantis tiek dujų, tiek naftos kainų šuolis yra didele dalimi dėl itin žemos palyginamosios bazės. Tiesa, didesnį dujų poreikį šiemet diktuoja užsitęsusi šalta žiema šiemet ir stipri Azijos šalių paklausa“, – komentavo ekspertė.
Pasak ekonomistės, tai globalios tendencijos ir Lietuva yra šių procesų importuotoja. Pavyzdžiui, Europos dujų kainų etalono TTF kaina pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 57 proc. didesnė nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
„Vartotojų perkamosios galios nenužudys“
Visgi ekspertai nelinkę dramatizuoti situacijos.
„Iki pernai metų judėjimas vyko žemyn, o dabar vyksta šiek tiek aukštyn. Jei paklausite globalios energetikos eksperto, pasakys, ko stebitės, nes pigių energijos resursų išteklių laikai baigėsi prieš kurį laiką, labai stebėtis neverta“, – apibendrino R.Staselis.
O ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pabrėžia, kad išlaidos elektrai ir dujoms visoje vartojimo išlaidų struktūroje Lietuvoje sudaro apie 3,5 proc., kai maistui ir nealkoholiniams gėrimams – 21 proc.
„Elektros ir dujų brangimas vartotojams yra gana skausmingas dalykas, bet vartotojų perkamosios galios, mano nuomone, nenužudys. Nepaisant to, kad elektra ir dujos sparčiai brangsta, dėl jų nedidelio svorio bendras poveikis visai infliacijai nebus toks didelis, kaip baiminamasi“, – 15min teigė A.Izgorodinas.
Nors ekonomistai nesiryžta prognozuoti, kaip du kartus per metus kainas nustatanti VERT pasielgs šių metų pabaigoje, ženklų, kad energetinių išteklių kainos gali imti mažėti, ekonomistai kol kas nemato.
