Lietuvos energetikos agentūros Energetinio saugumo centro projektų vadovas Petras Katinas spalio mėnesio energetikos duomenų apžvalgos pristatyme teigė, kad Europos dujų rinkoje šiandien yra ir gerų, ir blogų naujienų.
Dėl neįprastai šiltų orų spalį Europoje vis dar vyko dujų saugyklų užpildymas (spalio pabaigoje siekė apie 95 proc.), nors įprastai panašiu metu jau būna prasidėjęs jų išėmimas. Masiškesnis saugyklose sukauptų dujų naudojimas žemyne prasidėjo prieš kelias dienas.
„Vėlavimas dėl temperatūros iš esmės mums, europiečiams, yra labai naudingas“, – teigė P.Katinas.
Gamtinių dujų kainų mažėjimą spalį lėmė dėl saugyklų užpildymo sumažėjusi paklausa. Šiandien gamtinių dujų kaina siekia apie 116 eurų už MWh. Spalio mėnesį dujų kaina, lyginant su rugsėju, nukrito apie 37 proc.
Ateities dujų sandoriai rodo, kad dujų kainos kitais metais laikysis tarp 110–120 eurų/MWh.
Tai vis dar aukšta kaina, pavyzdžiui, pernai sausio-spalio dujų kainos vidurkis buvo 35 eurai/MWh, šiais metais 135 eurai/MWh – 135 proc. daugiau.
Tačiau rinkų optimizmas su laiku didėja: dar rugpjūtį prekiautojų nuotaikos buvo gerokai pesimistiškesnės, prognozuota, kad sausį dujų megavatas kainuos beveik 300 eurų. Šiandien prekybininkų nuotaikos gerokai pasikeitusios – ateities sandorių prognozės sausiui yra apie 3 kartus žemesnės ir siekia apie 110 eurų/MWh.
Tačiau, priduria P.Katinas, yra ir nekokių naujienų: panašu, kad 2023 m. saugyklų užpildymo sezonas ir 2023–2024 m. žiema bus kupini iššūkių.
Dujų srautai per pirmus šešis mėnesius Europoje buvo aukštesni nei antrą pusmetį. Europos pirkėjai tuo metu ne tik naudojo rusiškas dujas savo poreikiams, tačiau siekė jomis užpildyti saugyklas. Tačiau antrą pusmetį Rusija pradėjo stabdyti dujų vamzdynais tiekimą Europai, o ši netektis kol kas nėra kompensuojama alternatyviais šaltiniais, pabrėžė ekspertas.
„2023 m. susidursime su tuo, kad kol kas rusiškų dujų pilnai mes negalime kompensuoti. <...> Rusijos SGD krovinių įvežimas į ES, lyginant 2022 m. lapkričio 1 d., jau buvo viršijęs 2021 m. įvežtų rusiškų SGD kiekį. Iš esmės mes viena vertus džiaugiamės, kad nuo Rusijos tolstame, nes Rusija atjungė vamzdynus, bet toliau įsivežinėjame suskystintas gamtines dujų“, – teigė P.Katinas.
Vis dėlto, jis pabrėžė, kad Lietuva rusiškų SGD neįsigyja, daugiausia jas perka Vakarų Europos valstybės.
Antroji potenciali netolimos ateities problema – pats saugyklų užpildymas.
Pagal vieną saugyklų užpildymo scenarijų kitiems metams, jei saugyklas ES šalys pradės pildyti šią žiemą nuo 30 proc., kaip šiais metais, 2023 m. lapkritį Europa bus užsipildę 75 proc. dujų saugyklų talpos. Tačiau jei Rusija visiškai nutrauktų dujų tiekimą, užpildymas siektų tik 60 proc.
Scenarijus B – pasikliauti Tarptautinės energetikos agentūros rekomendacijomis ir pradėti saugyklas pildyti nuo 40 proc. Tai leistų pasiekti geresnius rezultatus. Tokiu atveju, jei Rusija nebetiekia gamtinių dujų, užsipildoma 75 proc., o jei tiekimas nenutrūksta – pasiekiamas Europos Komisijos saugyklų užpildymo tikslas (90 proc. saugyklų užpildymo).
Ekspertas pabrėžė, kad scenarijai yra preliminarūs ir skaičiavimai keistųsi užsitikrinus naujus gamtinių dujų tiekimo kontraktus.
„Jeigu rusiškų dujų mes netenkame ir visi srautai lieka tokie patys kaip ir dabar, Europai gali trūkti 30 bcm [mlrd. kub. metrų] – tai yra apie 17 proc., kuriuos Rusija eksportuodavo į ES 2021 m. “, – sakė P.Katinas.
2022 m. JAV eksportuoja daugiau nei 40 proc. visų SGD dujų į Europą ir išlieka lydere.
Spalį per Klaipėdos SGD terminalą buvo atgabenta 3,15 TWh dujų, iš kurių apie 80 proc. keliavo į kaimynines valstybes, tarp jų ir į Latvijoje esančią Inčukalnio dujų saugyklą, kurioje dujas savo poreikiams saugo ir Lietuva.
P.Katinas teigė, kad lapkričio viduryje Inčukalnyje nebuvo prasidėjęs dujų išėmimo procesas, o Baltijos šalyse dujų suvartojimas apskritai yra sumažėjęs. Lietuvos suvartojimas labiausiai priklauso nuo Jonavoje esančios chemijos produktų gamyklos „Achema“, kuri suvartoja apie pusę gamtinių dujų. Štai per pirmus dešimt mėnesių Lietuvoje buvo suvartota 12,9 TWh dujų, iš kurių 6,2 TWh – „Achema“.
Inčukalnio užpildymas lapkričio 1 d. buvo 14,11 TWh – tai mažiausias rodiklis per trejus metus. Pavyzdžiui, pernai saugyklos užpildymas buvo 16,7 TWh, o 2020 m. – 21 TWh.
Vis dėlto, LEA duomenimis, Inčukalnio saugyklos užpildymas per mėnesį padidėjo 9,6 proc. Be to, čia vis dar vyko dujų įdėjimas, kai, pavyzdžiui, 2021 m. spalio mėnesį jau buvo prasidėjęs dujų išėmimo procesas.
