Džiaugsmas šilta žiema šiauliečiams baigėsi gavus 50–70 Lt didesnes sąskaitas

Įsivaizduokite situaciją: jūsų kaimynas pamiršo sumokėti už pirkinius parduotuvėje, o jo sąskaitą atsiuntė jums. Būtent taip jau daugelį metų elgiasi šilumos tiekėjai. Šiųmetis vasaris buvo žymiai šiltesnis nei pernykštis, tačiau šiauliečių gautos sąskaitos už butų šildymą dalį gyventojų pribloškė – vieno kvadratinio metro šildymas pabrango daugiau nei 50 centų. „Šiaulių energija“ aiškina, kad šildymas pabrango daliai gyventojų nedeklaravus karšto vandens rodmenų.
„Šiaulių energijos“ pastatas
„Šiaulių energijos“ pastatas / Vadimo Simutkino/„Šiaulių naujienų“ nuotr.

Tokiu atveju šilumos kiekis už vandens pašildymą yra paskirstomas visiems namo gyventojams. Paradoksalu – šilumos tiekėjai sutartis sudaro su konkrečiais žmonėmis, o atsakomybę užkrauna visiems. „Ar mes geriame vandenį iš gyvatuko?“ – klausia fizikos mokytojas Vadimas Kamrazeris, gyvenantis Ežero g. 31A daugiabutyje. Nepriklausomiems specialistams didesnės sąskaitos taip pat kelia abejonių.

Gyventojai moka už skolininkus

Šilta žiema itin džiugino gyventojus pranešdama žinią, kad butų šildymas neištuštins piniginių tiek, kiek praėjusiais metais. Džiaugsmas, pasirodo, buvo be pagrindo. Gavę sąskaitas už vasarį šildytus butus kai kurie miesto gyventojai apstulbo – sąskaitos pateiktos didesnės. Daliai miesto gyventojų vasarį butų šildymas buvo 50–70 Lt brangesnis nei tuo pačiu metu pernai.

Ežero g. 31A daugiabutyje gyvenantis šiaulietis Vadimas Kamrazeris „Šiauliai plius“ teigė esąs priblokštas pateiktų sąskaitų už šildymą. Šiemet už 66 kv. m buto šildymą vasarį jam teko sumokėti kone 280 Lt – apie 70 Lt daugiau nei pernai. Paradoksalu – „Šiaulių energija“ trimituoja, kad šildymas šiauliečiams atpigo, tačiau realybė kitokia. Pernai vasarį 1 kv. m ploto šildymas Ežero g. 31A namo gyventojams kainavo 3,65 Lt, o šiemet – jau 4,16 Lt. Šiais metais vasaris buvo žymiai šiltesnis, todėl gyventojai ėmė ieškoti teisybės.

Daugiabučio bendrijos valdybos narys V.Kamrazeris paskambino „Šiaulių energijai“ išsiaiškinti, kodėl sąskaitos „išsipūtė“. Pasak pašnekovo, įmonės darbuotoja jį apibėrė skaičiais, paaiškino, kad yra tokia skaičiavimo metodika. O metodika, pasirodo, šventa karvė, kuri yra nepajudinama. Nesvarbu, kad ji naudinga tik „Šiaulių energijai“.

Bendrovės „Šiaulių energija“ atstovas spaudai Justinas Visockas informavo, jog išanalizavus Ežero g. 31A parametrus paaiškėjo, kad 2014 m. vasarį name pagal įvado rodmenis sunaudotas 51 kub. m karšto vandens. Gyventojai butuose deklaravo 42 kub. m sunaudoto karšto vandens. Nedeklaruotas šilumos kiekis už vandens pašildymą yra paskirstomas gyventojams. Kitą mėnesį, kai gyventojai deklaruos vandens sunaudojimą, daugiabučio gyventojams šilumos kiekis mažės.

„2013 m. vasario ataskaitinis laikotarpis buvo 648 valandos, o 2014 m. vasario ataskaitinis laikotarpis buvo 669,84 valandos. Šiemet beveik 22 valandomis ilgesnis ataskaitinis laikotarpis. Darome išvadą, kad ilgesnis periodas, nedeklaruotas karšto vandens kiekis lėmė didesnį mokestį už šildymą“, – teigė šilumos tiekėjų atstovas.

Gal ir elektros, dujų, šalto vandens tiekėjai galėtų pradėti imti reikalauti už skolininkus sumokėti sąžiningiems daugiabučio gyventojams? Kitų paslaugų tiekėjai atsakomybės už nedeklaruotus rodmenis reikalauja iš tų žmonių, su kuriais sudarė sutartis. „Šiaulių energija“ svetimas skolas apmokėti paskirsto sąžiningai už šildymą ir karštą vandenį mokantiems daugiabučio gyventojams.

V.Kamrazeris puikiai geba skaičiuoti ir jam natūraliai kyla klausimas: kodėl gyventojams pabrango butų šildymas, jei „Šiaulių energija“ negavo kai kurių gyventojų sunaudoto karšto vandens skaitiklių rodmenų. „Gal mes vandenį geriame iš gyvatuko? Gal į gyvatuką teka geriamasis vanduo?“ – klausia pašnekovas.

Gal mes vandenį geriame iš gyvatuko? Gal į gyvatuką teka geriamasis vanduo? – klausia pašnekovas.

Daugiabutyje sunaudota karšto vandens daugiau nei deklaruota tik 9 kubiniais metrais, o kiekvieno 37 butų daugiabučio buto šildymas pabrango net 50–70 Lt. „Ar tokia pinigų suma yra logiška ir pagrįsta? Gyvatukai butų vonios kambariuose žymiai karštesni už radiatorius butuose. Kodėl gyvatuko šiluma prilyginama butų radiatorių skleidžiamai šilumai?“ – klausia šiaulietis ir sako manantis, kad gyventojai yra maustomi.

Vasarį už gyvatuką gyventojai sumokėjo apie 40 Lt. Tad jei gyventojams bus paskirstyta skaitiklių parodymus nedeklaravusių gyventojų vandens pašildymui skirta suma, gyvatukas, pasibaigus šildymo sezonui atsieis apie 100 Lt?

„Mažinti temperatūros nebeįmanoma“

Ežero g. 31A namo gyventojai linkę manyti, kad šilumos tiekėjai sąmoningai, norėdami gauti daugiau pajamų už šildymą šiltą žiemą, randa būdų, kaip pinigus susigrąžinti. Praėjusį sekmadienį daugiabučio gyventojų butuose buvo apie 25 laipsnius šilumos, o radiatoriai degė taip, lyg lauke būtų ne 5 laipsniai šilumos, o 10 laipsnių šalčio. „Jie turbūt nori mus iškepti. Langus tenka laikyti atvertus, nes per šilta“, – piktinosi bendrijos nariai.

Gavę gyventojų skundą, pirmadienį „Šiaulių energijos“ specialistai apsilankė minėtame daugiabutyje. „Lauko temperatūra buvo vienas laipsnis šilumos. Aplankius butus paaiškėjo, kad temperatūra svyruoja nuo 18 iki 21 laipsnio šilumos. Buvo tikrinami butai įvairiuose aukštuose. Nė viename bute, lauko temperatūrai esant laipsniu aukščiau nulio, nebuvo rasta 25 laipsnių šiluma. Temperatūra butuose užfiksuota 18-21 laipsnis šilumos, gyventojai nusiskundimų neturėjo“, – paaiškino atstovas spaudai J. Visockas.

Pasak pašnekovo, patikrinus šilumos punkto darbą nerasta jokių pažeidimų. Lauko temperatūrai esant +1, į namą ateinančio vandens temperatūra pagal grafiką turi būti 47 laipsniai, vandens temperatūra ištekanti iš šildymo sistemos – 40 laipsnių. Minėtame name temperatūra buvo žemiau grafiko rodmenų (35 laipsniai patenkanti į šildymo sistemą ir 29 laipsniai šilumos ištekanti). Specialistai nustatė, kad dar labiau mažinti temperatūros nebeįmanoma.

Gyventojai raginami būti budrūs

„Šiaulių energija“ sudaro sutartis su konkrečių butų savininkais, tad kodėl ne su jais aiškinasi, kodėl jie nedeklaruoja pajamų ir neišieško skolų? Šiaulietis, dirbęs šilumos ūkio srityje (pavardė redakcijai žinoma – red. past.) sako, kad „Šiaulių energijos“ atstovai privalo vykti pas butų savininkus ir su jais aiškintis, kurie iš jų neteisingai deklaravo karšto vandens skaitiklio rodmenis.

Pasak specialisto, daugiabutyje susidaręs vandens skirtumas – 9 kub. m. Tokio kiekio pašildymui reikia 9 kub. m x 51 kWh = 459 kWh. „Ar toks šilumos kiekis (jį perkėlus į šildymą) bei 22 val. ilgesnis ataskaitinis laikotarpis galėjo taip (14 proc.) nulemti bendras šildymo sąnaudas (pernai vasario mėn. – 1 kv. m šildymas kainavo 3,65 Lt (-1.90 C); šiemet – 1 kv. m – 4,16 Lt (0.60 C), kad persvėrė šildymo sąnaudų mažėjimą dėl aukštesnės lauko temperatūros? Galima ir abejoti. O gal ir vasario mėn. butuose buvo per šilta, radiatoriai „degė“?“ – svarsto šiaulietis.

Be to, peržiūrėjęs dar vieno daugiabučio – Architektų g. 16 – vieno iš butų sąskaitas specialistas pastebėjo, kad ir ten gyventojai dažnai deklaruoja mažiau, negu suvartoja pagal įvadinį skaitiklį. Todėl tie vandens pašildymui skirto šilumos kiekio skirtumai turėjo būti perkelti į kiekį namo šildymui. Tačiau tai nei 2013 m. vasarį, nei 2013 m. gruodį, nei 2014 m. sausį nepadaryta – sąnaudos šilumai nepadidintos.

„Ar tikrai tai buvo padaryta Ežero g. 31A atveju? Iš AB „Šiaulių energija“ reikėtų išsamesnio paaiškinimo, kokiu būdu nedeklaruotas šilumos kiekis už vandens pašildymą yra paskirstomas (ar ne) gyventojams (šildymui)“, – komentuoja pašnekovas.

Specialistas pataria bendrijai atidžiau stebėti šilumos punkto veikimą, kad butai nebūtų perkaitinami, neperaukštinama karšto vandens temperatūra, fiksuoti ataskaitinių laikotarpių trukmę. Be to, būtina nuolat bendrauti su namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis